Į daugelio svajonių kompaniją O.Scheybani atėjo prieš šešerius metus – 2009-aisiais, baigęs Europos verslo mokyklą. Kūrybingas darbuotojas greit užsitarnavo įmonės vadovų pasitikėjimą ir dabar yra vienas iš kitus darbuotojus įkvepiančių lyderių. Tačiau vien tuo neapsiriboja.
Omidas yra gyvenimo būdo portalo „MOSAIC“ įkūrėjas, keliautojas, fotografas ir aktyvus „Instagram“ naudotojas. Savo mintimis apie pokyčius, kuriuos kiekvienas mūsų gali padaryti savo asmeniniame bei kitų gyvenimuose, jis dalijasi asmeniniame tinklaraštyje „The Positude“.
Šie jo tekstai įkvepia daugybę žmonių. Omidas neslepia, jog to ir siekia: „Didelių pokyčių pasaulyje aš padaryti gal ir negaliu, tačiau tikrai galiu pasiekti, kad susitikimas su manimi žmonėms įžiebtų norą patiems kažką keisti“, – sako jis.
Išgirsti jį bus galima gegužės 7-8 dienomis vyksiančioje progreso konferencijoje „LOGIN 2015“. Interviu, kurį prieš atvykdamas į Lietuvą davė portalui 15min.lt, Omidas atskleidžia, kaip svarbu daryti tai, kam degi aistra ir nešvaistyti tuščiai laiko betiksliams darbams, kurių iš tavęs laukia visuomenė.
– Omidai, tai, ką mes žinome apie jūsų gyvenimą, primena pasaką: dirbate svajonių kompanijoje „Google“, gyvenate saulėtoje Kalifornijoje. Taip pat darbo reikalais kurį laiką buvote Lotynų Amerikoje. Ar jums pačiam toks gyvenimas atrodo išsipildžiusi svajonė?
– Pastarieji keleri metai iš tiesų buvo intensyvūs. Gimiau Vokietijoje, bet visada norėjau gyventi užsienyje ir dirbti tarptautiniu mastu bei nuveikti kažką svarbaus. Tačiau tikrai negalėjau įsivaizduoti, kad tai bus „Google“/Kalifornija/Lotynų Amerika derinys.
Man vis dar reikia priminti sau pačiam, kad tai nėra savaime suprantamas dalykas. Tai galimybė, kurią gavau. Taigi, taip, aš kartais turiu įsignybti, kad patikėčiau, jog esu ten, kur esu, ir darau tai, kas yra daugelio svajonė.
– Profesinėje srityje jūsų pristatinėti nereikia. Tačiau norėčiau, kad papasakotumėte daugiau apie savo asmeninį gyvenimą.
Aš kartais turiu įsignybti, kad patikėčiau, jog esu ten, kur esu, ir darau tai, kas yra daugelio svajonė.
– Augau Europoje. Mano tėvai iš Irano emigravo į Vokietiją, kur gimiau aš – mažame šios šalies miestelyje netoli Niurnbergo.
Man labai pasisekė, kad turiu tokius tėvus, kurie nukeliavo ilgą kelią tam, jog aš galėčiau saugiai augti Bavarijos kaime.
Nors augau ne savo tėvų gimtinėje, jie sudarė visas sąlygas pažinti Irano kultūrą – išmokė persų kalbos, papročių ir kitų svarbių dalykų. Jų dėka aš augau žinodamas savo tautos istoriją.
– Gal šiuo metu jau turite savo šeimą – žmoną, vaikų, kuriems galėtumėte pats perduoti šias žinias? Ar tai nėra jūsų asmeninio gyvenimo planuose?
– Tokie planai labai tolimi! Esu vienišas ir gyvenu šia diena, imdamas viską, ką gyvenimas duoda.
– Vienas ryškiausių jūsų gyvenimo epizodų – darbas kompanijoje „Google“. Apie tai, ką būtumėte norėjęs žinoti, pradėjęs dirbti joje, skaitysite ir pranešimą netrukus Lietuvoje vyksiančioje konferencijoje „LOGIN“. Kaip jūs atsidūrėte šioje svajonių kompanijoje?
– Baigęs koledžą išvykau į Afriką, Ruandą, kur vieną mėnesį savanoriavau našlaičių prieglaudoje. Nors tuo metu dirbau tikrai prasmingą darbą, padėjau žmonėms, visiško pasitenkinimo nejaučiau.
Aš negaliu pakeisti pasaulio, tačiau kiekvieną sutiktą žmogų galiu paskatinti keistis ar bent galvoti apie pokyčius.
Tuo metu labai susižavėjau technologijų įtaka ir jų daromu poveikiu Artimuosiuose Rytuose. Paveiktas abiejų šių dalykų, suvokiau, kad didžiausia pažanga visuomenei (ypač augančiose rinkose) padaroma per technologijas.
Ši įžvalga tapo pamatiniu dalyku nusistatant ir siekiant profesinių tikslų. Vedamas noro dirbti su didelio masto ir poveikio projektais aš apsisprendžiau įsidarbinti „Google“, kuri, mano akimis, buvo kompanija, daranti tai, ko aš norėjau: keitė pasaulį per technologijas.
– Ne ką mažiau nei „Google“ narys, naujų technologijų išradėjas, esate žinomas kaip keliautojas ir fotografas. Kada pradėjote keliauti? Ar dar galėtumėte išvardinti šalis, kuriose esate buvęs? Kas jus skatina keliauti?
– Negaliu tiksliai nurodyti to momento, tačiau kitų kultūrų pažinimas visuomet buvo tai, ką pabrėžė mano tėvai. Taigi, tai atėję iš vaikystės.
Pavyzdžiui, gyvendami Vokietijoje mes šventėme Kalėdas (nors esame ne krikščionys) – norėjome geriau suprasti ir pažinti vokiečių krikščionių kultūrą. Augdamas tokioje kitoms kultūroms ir religijoms atviroje aplinkoje natūraliai jaučiu poreikį tyrinėti kitas kultūras ir tai darau, kada tik turiu galimybę. Štai todėl troškau darbo, kuris man leistų keliauti.
Aplankytų šalių tikrai neskaičiuoju. Tačiau faktai kalba patys už save: praėjus vos ketveriems metams man jau teko kreiptis dėl naujo paso.
– Jūsų „Instagram“ paskyra (@omidscheybani) pilna nuotraukų, kuriose matyti kelionių metu patirti dalykai. Ar keliaujant visuomet turite fotoaparatą? O gal jis nebereikalingas, kai visi turi išmaniuosius telefonus ar kitus protingus įrenginius?
– Būtent! Reikėtų pabrėžti, kad nesu stereotipinis fotografas. Visos mano nuotraukos yra padarytos ir sutvarkytos išmaniuoju telefonu. Aš net neturiu profesionalaus fotoaparato – tai yra mano nuotraukų išskirtinumas. Pastaruosius kelerius metus esu „iPhone“ gerbėju ir naudotoju.
Manau, išmaniuoju telefonu padarytos nuotraukos yra mano ypatybė ir išskirtinumas.
– Ką labiausiai mėgstate fotografuoti – žmones, gamtą, architektūrą? Ar fotografuojate tik savo malonumui? O gal jūsų nuotraukas galima nusipirkti ir įsirėminti namuose?
– Atvirai pasakius, man jokio skirtumo, ką fotografuoti. Stengiuosi būti lankstus – jei tik galiu užfiksuoti ir pasidalinti grožiu, kurį matau, tai ir darau. Tai gali būti bet kas – kasdien sutinkami žmonės, objektai ir t. t. Savo nuotraukas kraunu į „Instagram“, rengiu parodas. O parduodu, gavęs asmeninį užsakymą. Tai padaryti galima el. paštu: omid.scheybani@gmail.com
– Ką tik grįžote iš Irano, kur pirmą kartą buvote „TEDx“ dalyvis. Kaip atsidūrėte šioje konferencijoje? Apie ką buvo jūsų kalba?
– Metų pradžioje San Franciske surengiau nuotraukų apie Iraną parodą. Viena iš lankytojų buvo „TEDx“ renginio Kiše – saloje Persijos įlankoje, kuri turi autonomiją nuo Irano, – organizatorė. Regis, jai patiko mano energija, tad netrukus po parodos sulaukiau kvietimo dalyvauti „TEDx“ renginyje Kiše.
Kalbėjau tema „Kaip atprasti tuščiai kalbėti“, joje išsakiau savo požiūrį į tai, kaip mes galėtume perkurti žmonių bendravimą. Tai, kad turėjau galimybę dalyvauti tokiame renginyje savo tėvų šalyje – Irane – man buvo didžiulė garbė ir galimybė.
– Jūs daug kalbate apie socialinius skaudulius. Apie tai dažnai rašote ir savo tinklaraščiuose thepositude.com ir moonstorming.com. Anksčiau minėjote ir patirtį Ruandoje, kur mėnesį savanoriavote. Kam jums tai?
– Galimybė padėti kitiems man yra svarbiausias dalykas gyvenime. Manau, kad mes visi turime užduoti sau klausimą: kiek vertės mes iš tikrųjų sukuriame dirbdami?
Norėčiau, kad kiekvienas iš mūsų rastų būdą sukurti daugiau nei sunaudoja. Tai galėtų būti bet kas – nuo verslo iki socialinių dalykų, svarbiausia padidinti sukuriamą vertę. Yra daug būdų, kaip tai padaryti.
Esu dalyvavęs daugybės fondų veikloje. Man tai svarbu. Pavyzdžiui, šiuo metu bandau surinkti pinigų vienam jaunuoliui, kurį sutikau Ruandoje. Jis nori mokytis Tanzanijoje ir aš noriu jam suteikti tokią galimybę. Daugiau apie tai: bit.do/jeanmarie
– Kaip manote, ar toks žmogus, kaip jūs, gali įkvėpti kitus ir paskatinti prisidėti prie socialinių iniciatyvų? Ar jūs sukuriate realius pokyčius?
– Tikiuosi, kad įkvepiu aplink save esančius žmones mąstyti kitaip ir įžvelgti savo galimybes keisti savo ir kitų gyvenimą. Galbūt aš negaliu pakeisti pasaulio, tačiau kiekvieną sutiktą žmogų aš noriu paskatinti keistis ar bent galvoti apie pokyčius.
– Jūsų nuomone, kokia šiuo metu opiausia visuomenės problema?
– Viena didžiausių šių laikų problemų yra talento švaistymas. Pernelyg daug žmonių švaisto laiką ir sveikatą įgyvendindami idėjas, kuriomis patys netiki ir kurios galėtų duoti geriausią rezultatą.
Vedami netinkamų idealų (kuriuos iš dalies sukuria visuomenės spaudimas ir lūkesčiai), žmonės gyvena tuščiai švaistydami laiką.
Vedami netinkamų idealų (kuriuos iš dalies sukuria visuomenės spaudimas ir lūkesčiai), žmonės gyvena tuščiai švaistydami laiką ir nedarydami to, kas jiems sekasi geriausiai ir kam jie dega aistra.
Tai yra tema, apie kurią pastaruoju metu daug galvoju ir rašau.
– Grįžtant prie kelionių temos: būtų įdomu sužinoti, ar esate radęs vietą, kuri yra idealiausia darbui ir gyvenimui?
– Jei atvirai, dar nesu radęs atsakymo į šitą klausimą. Manau, kad viskas priklausys nuo mano gyvenimo etapo ir žmogaus, kuris bus šalia. Šiuo metu San Franciskas man yra ideali vieta gyventi ir dirbti. Tačiau gali būti, kad ateityje aš apsistosiu kažkur Europoje, kad būčiau arčiau savo šeimos.
– Negaliu to nepaklausti jūsų – vieno sėkmingiausių savo kartos žmonių. Kokia jūsų sėkmės formulė?
– Jei gali apie tai svajoti, gali tai ir padaryti. Aš nuoširdžiai tuo tikiu. Tačiau aš tai vadinu ne svajojimu, bet vizualizavimu, įsivaizdavimu. Kai įsivaizduoju save kažką veikiantį, žinau, kad tai daro poveikį man ir mano požiūriui. O tai veikia realybę.
