– Esate judėjas. Teigiama, kad lankotės sinagogoje ir jaučiate stiprų ryšį su žydų bendruomene.
– Žinoma. Nesu žydas ortodoksas, neturiu peisų (plaukų sruogų prie smilkinių) ir nevilkiu kipos (mažos kepurės) viešumoje, tačiau stengiuosi lankytis sinagogoje kaip įmanoma dažniau. Studijuoju Torą ir tai yra harmoninga mano gyvenimo dalis. Skrendu į Izraelį kiekvienais metais nuo 1993 m., ten taip pat gyvenau.
„Pravyj sektor“ sudarytas iš skirtingų tautybių žmonių, ne tik iš ukrainiečių ir žydų, bet ir lenkų, baltarusių, gruzinų, čečėnų.
– Bet drauge esate „Pravyj sektor“ narys?
– Esu žydas, niekada to neslėpiau. „Pravyj sektor“ sudarytas iš skirtingų tautybių žmonių, ne tik iš ukrainiečių ir žydų, bet ir lenkų, baltarusių, gruzinų, čečėnų.
Čia rūpi ne etninė kilmė, bet ar jūs remiate Ukrainą, ar esate Ukrainos patriotas. Tokiu atveju esate mano brolis. Tačiau jeigu esate Ukrainos priešas, nesvarbu kokios tautybės, mes tarpusavyje neturime apie ką kalbėti.
– Bet Ukrainoje istoriškai kildavo įvairių problemų tarp tautinių bendrijų.
– Neneigiu to. Pats esu patyręs buitinį antisemitizmą. Patyriau nuo pat gyvenimo Sovietų Sąjungoje laikų, kai mano tėvas negalėjo patekti į norimą universitetą dėl to, kad buvo žydas.
Žinau, kad antisemitizmas vis dar egzistuoja Ukrainoje. Esu tai patyręs savo kailiu. Tačiau tai nedidelė problema. Kai kuriuose sluoksniuose tvyro ir rusofobija, ir ukrainofobija. Tačiau antisemitizmas nėra rimta ideologinė problema.
– Tačiau kai kurie jūsų organizacijos simboliai žmonėms sukelia tam tikras asociacijas su Antruoju pasauliniu karu. Pavyzdžiui, raudonai juoda Ukrainos sukilėlių armijos vėliava, su kuria jūs žygiuojate.
– Turite suprasti, kad po šia vėliava buvo naikinami ne tik Raudonosios Armijos atstovai, bet taip pat ir fašistai, kurie buvo įsiveržę į Ukrainą. Ši vėliava simbolizavo kovą už nepriklausomą Ukrainą. Ar žinote tris Stepano Banderos principus kalbant apie santykius su Ukrainos tautinėmis mažumomis?
Manau, kad seksualinė orientacija, religijos ir tautybės pasirinkimas yra asmeninės laisvės ir sąžinės klausimai.
– Ne.
– Jis sakė „Jeigu norite padėti kuriant laisvą Ukrainą, esate mano brolis“. Jis taip pat pridūrė: „Jeigu man nepadedate kuriant, tačiau tam ir netrukdote, galite čia gyventi. Čia yra pakankamai vietos“.
O pabaigoje S.Bandera pridūrė: „Jeigu trukdote šiam procesui, kišate pagalius į ratus, tuomet esate priešas ir privalote būti sunaikintas.“ Taigi viskas paprasta.
– „Pravyj sektor“ dažnai kaltinamas dėl to, kad atmeta homoseksualų teises. Koks jūsų ir partijos požiūris į gėjus?
– Kaip ir antisemitizmas, LGBT žmonių teisių pažeidimas yra egzistuojanti problema, tačiau nežinau nei vienos šalies, kur homofobija visiškai neegzistuotų. Nežinau šalies, kurioje nebūtų homofobų ir ksenofobų. Tokie žmonės egzistuoja visur. Asmeniškai neturiu jokių problemų su LGBT ir manau, kad tai yra asmeninės laisvės klausimas.
Manau, kad seksualinė orientacija, religijos ir tautybės pasirinkimas yra asmeninės laisvės ir sąžinės klausimai.
– Tačiau ar taip „Pravyj sektor“ mąsto visi?
– Mes nesame totalitarinė sekta. Taip, savo partijoje turime žmonių, kurie yra homofobai. Bet negaliu jiems liepti nebebūti homofobais. Galiu su jais diskutuoti, bandyti ginčytis ir stengtis pakeisti jų mąstymą. Bet negaliu jėga priversti pakeisti savo minčių. Galiu tik viešai išreikšti savo poziciją.
– Ką norėtumėte pasakyti tiems žmonėms daugelyje šalių, kurie tiki, kad „Pravyj sektor“ yra tarsi vėžys, „blogiečių“ judėjimas.
– Galiu pasakyti dar ir dar kartą, kad mes nesame ksenofobai, antisemitai, fašistai, tačiau žmonėms, paveiktiems Rusijos propagandos, aš niekuo negaliu padėti.
Prieš keletą dienų pas mane atvyko vienas pažįstamas iš Rusijos ir dar prieš paspausdamas man ranką paklausė, ar rusų nesulaiko gatvėse, ar nėra banditų, kurie žudo rusakalbius Kijeve.
Pasakiau jam, kad netikėtų tuo ir atsispirtų propagandai, kai grįš atgal.
Tačiau jai sunku atsispirti. Jeigu kiekvieną dieną jums pradėtų kartoti, kad jūsų dukra prostitutė, vieną dieną tuo patikėtumėte net jeigu jūs turite tik sūnų.
