R.Berry – patyręs diplomatas, buvęs JAV generalinis konsulas Naujojoje Zelandijoje, JAV misijos Nepale vadovo vyriausiasis pavaduotojas, dirbęs Bangladeše, Egipte, Ugandoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.
Specialiame interviu 15min.lt R.Berry įvertino žmogaus teisių situaciją Lietuvoje bei paaiškino, kodėl žmogaus teisių problemos nepraranda svarbos jokiomis aplinkybėmis.
– Kaip vertinate LGBT teisių, ir apskritai žmogaus teisių padėtį Lietuvoje?
– Ši darbo vieta man vis dar gana nauja, tad šiuo metu stengiuosi daug gilintis ir klausyti. Galiu pasidžiaugti, kad situacija mano šalyje šiais klausimais yra tikrai nebloga, bet viskas buvo pasiekta ne per dieną, tam reikėjo ilgo proceso. Lietuva – jau aštuntoji šalis, kurią lankau šį mėnesį.
Reikėtų pabrėžti, kad įvairios šalys renkasi įvairius kelius, ir aš vis dar bandau aprėpti tikrąją situaciją jūsų šalyje. Susitikau su nevyriausybinių organizacijų atstovais, su atsakingų institucijų atstovais. Akivaizdu, kad atmosfera jūsų šalyje kinta, kaip ji kinta ir labai daug kur pasaulyje. Manau, kad tai labai įdomus laikas, kai matome globalų judėjimą už šių teisių įtvirtinimą.
– Ar turėjote galimybę susitikti su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu, kuris pareiškė, kad Lietuvoje tos pačios lyties asmenų partnerystė nėra reikšminga problema? Kaip vertinate tokias už teisių užtikrinimą atsakingų politikų kalbas?
– Buvau susitikęs su keliais atstovais, bet ne pačiu ministru. Žvelgiant iš JAV perspektyvos galiu tik pasakyti, kad homoseksualių asmenų yra visur, tai – realybė. Visgi turėčiau pridurti, kad JAV valdžiai rūpi ne konkreti tos pačios lyties santykių įteisinimo problema. Šis klausimas nėra išspręstas net ir visose mūsų valstijose.
Mūsų tikslas – užmegzti pokalbį su įvairiomis pasaulio valstybėmis, parodyti, kad žmogaus teisių klausimų sprendimas yra labai reikšmingas. Tai nėra specialios teisės, privilegijos, suteikiamos kažkokiai bendruomenei. Norime užtikrinti, kad visi žmonės, nepaisant jų biografijos, būtų vertinami lygiai ir su pagarba, vadovaujantis tarptautiniais susitarimais, tokiais kaip Žmogaus teisių deklaracija.
– Teigiate, kad buvote susitikęs su Lietuvos LGBT bendruomenės nariais ir su politikais. Ar jie taip pat įvardija problemas? Ar jaučiamas politikų supratingumas?
– Iš susitikimo su nevyriausybinių organizacijų atstovais išėjau su tikrai optimistiška nuotaika. Buvau sužavėtas jų rūpestingu požiūriu, noru darbuotis kartu ir supratimu, kokios yra esminės problemos. Turiu pabrėžti, kad tai ne vien tik LGBT teisių klausimai, tai ir žmogaus teisių užtikrinimo problemos apskritai. Kai pilietinė visuomenė yra aktyvi ir nori veikti, tada žmonių balsai neliks neišgirsti ir pamažu bus prieita iki politinių sprendimų.
– Ar jaučiate, kad Lietuvos politikai mato tą nevyriausybinių organizacijų aktyvumą? Ar yra grįžtamasis ryšys?
– Kartais socialiniai pasikeitimai žengia greičiau nei politiniai sprendimai. Taip buvo ir JAV, taip yra ir kitose valstybėse, tad manęs nestebina tokios situacijos, kai politikai šiek tiek vėluoja. Svarbu, kad būtų išlaikomas dialogas. Jautrumas ir atsakomybė neišvengiamai atsiras, jei bus matomos pastangos.
Žmogaus teises ginančių organizacijų nariai man sudarė pakankamai aiškų įspūdį, kad ir žiniasklaida Lietuvoje demonstruoja nemažai supratingumo ir jautrumo sprendžiant šiuos klausimus, kad per pastaruosius metus įvyko tikrai didelė pažanga. Tai leidžia diskusijai išsiplėsti, pasiekti žmones, kurie dar nesuprato, kad tai yra bendro žmogaus teisių klausimo dalis.
– Kokius turite instrumentus, kad paveiktumėte valstybes, kurios ne tik nepripažįsta tokių teisių, bet net ir persekioja homoseksualius asmenis? Matome tokius pavyzdžius Afrikos valstybėse – Ugandoje, Gambijoje…
– Labai atvirai kalbamės su šių valstybių valdžios atstovais. Dialogas vyksta ne tik su valdžios žmonėmis, bet ir su pilietinės visuomenės atstovais. Bandome paaiškinti, kad identitetas neturėtų būti kriminalizuojamas, kad rasė, lytis, seksualinė orientacija nėra nusikaltimas…
– Bet ar turite realių galimybių apginti tuos žmones, kuriuos persekioja jų pačių valdžia?
– Yra labai nemažai problemų. Homoseksualių santykių kriminalizavimas egzistuoja daugiau nei 70 pasaulio valstybių. Iš jų 10 – netgi gresia mirties bausmė. Mūsų žinia visur yra vienoda, kad ir su kuo kalbėtume, ar su Jamaika, ar su Švedija. Aš tikiu diskusijos ir dialogo galia.
Manau, kad žmogaus teisių užtikrinimo klausimas neturėtų kelti abejonių. Neturėtų būti žmonių, kurie galvotų, kad kai kurie mūsų bendruomenės žmonės turi būti diskriminuojami, atskiriami ar net žudomi. Tikiu, kad aktyvus dialogas atves šias tarptautinės bendruomenės nares link supratimo.
– Ar yra galimybė, kad agresyviai žmogaus teises pažeidinėjančios ar įspėjimus ignoruojančios šalys sulauktų sankcijų?
– Nemanau, kad tai pats efektyviausias kelias spręsti problemas. Mes norime ilgalaikių permainų ir tokios permainos nevyksta jėgos būdu. Tokie pasikeitimai įvyksta racionaliai mąstant, diskutuojant.
Prieš kelis mėnesius JAV išbraukė Gambiją iš Afrikos plėtros ir galimybių programos dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurių dalis buvo susiję ir su homoseksualių asmenų persekiojimu. Bet tokios priemonės naudojamos tik tada, kai situacija tikrai tampa ekstremaliai pavojinga.
– Ką manote apie situaciją Rusijoje, kur griežtai baudžiama už vadinamąją homoseksualių santykių propagandą?
– Manau, kad tie vadinamieji propagandos įstatymai yra ypač pavojingi, mat jie suvaržo išraiškos laisvę, žodžio laisvę. Jei žiniasklaida ir žmonės negali laisvai kalbėti, reikšti mintis, tai yra didelis žmogaus teisių ir demokratinių principų pažeidimas. Patikėkite, stebime tokius pažeidimus ir vertiname.
– Ką norėtumėte perduoti tiems žmonėms, kurie teigia, kad žmogaus teisės, homoseksualių asmenų teisių užtikrinimas nėra esminė problema, kad dabar reikėtų rūpintis valstybės saugumu, ekonomika ir kitais pragmatiniais klausimais?
– Netikiu, kad žmogaus teisės kada buvo, yra ar bus situacinis klausimas. Netikiu, kad galima aukoti žmogaus teises dėl kažkokių kitų politinių klausimų. Tai nėra žaidimas, kuriame vieni laimi, o kiti pralaimi. Man teko keliauti po valstybes, kuriose vien buvimas gėjumi yra nusikaltimas.
Kai manęs paklausdavo, kodėl reikia rūpintis tokiais klausimais, kai gatvėse daugybė nusikaltimų, kai valstybės saugumui gresia pavojus, aš atsakydavau: „Išlaisvinkite savo saugumo pajėgas, policiją, valdžią nuo būtinybės persekioti bendruomenės narius.“ Tikiu, kad yra pakankamai laiko ir pakankamai noro tam, kad spręstume šiuos klausimus, kurie siejasi su visų teisėmis ir laisve.
