 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II |
Arkivyskupas iki šiol puikiai atsimena popiežiaus vizitą Lietuvoje, jo išsakytas mintis, pasiruošimą viešnagei ir labai malonią smulkmeną – Bažnyčios vadovas, po rugsėjo 6-ąją Kauno Santakos stadione vykusių mišių ir pietų kurijoje, trumpam prigulė pailsėti S.Tamkevičiaus lovoje.
Netrukus 75-ąjį gimtadienį pažymėsiantis ir iš arkivyskupo pareigų pasitrauksiantis S.Tamkevičius savo atsiminimais ir pasvarstymais apie Joną Paulių II sutiko pasidalyti išskirtiniame interviu 15min.lt.
Arkivyskupas taip pat palygino Joną Paulių II su neseniai atsistatydinusiu Benediktu XVI ir naujuoju popiežiumi Pranciškumi. S.Tamkevičius sakė kol kas negirdėjęs apie Pranciškaus planus aplankyti Lietuvą, tačiau tikino, kad šis Bažnyčios vadovas mūsų šaliai rodo išskirtinį dėmesį.
Įsiminė pasiruošimas vizitui
– Prieš 20 metų į Lietuvą atvyko popiežius Jonas Paulius II. Šis įvykis sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, iki šiol yra giliai įsirėžęs į tikinčiųjų atmintį. Kokie jūsų prisiminimai apie popiežiaus apsilankymą? Kaip galėtumėte įvertinti šio neeilinio apsilankymo svarbą mūsų valstybei? Ar laikui bėgant įvykio svarba nesumažėjo?
 |
| Paminklas „Palaimintajam popiežiui Jonui Pauliui II atminti“ |
– Atmintyje įsirėžęs pasiruošimas popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui. Nežinau, kodėl iš šio laikotarpio labiausiai atmintyje išliko savivaldybės ir kitų žinybų žmonių posėdis Santakoje, kur reikėjo suprojektuoti ir po to supilti kalnelį, ant kurio Popiežiaus aukojo Mišias.
Vos gavome pritarimą šiam sumanymui, nes kai kurie komisijos nariai reiškė nuomonę, kad pirmiausia reikia atlikti archeologinius tyrinėjimus, – o gal toje vietoje buvusi kryžiuočių pilis, ir tik po to atlikti darbus. Kardinolas Vincentas Sladkevičius turėjo net raštu pasižadėti, jog, esant reikalui, netrukdysim kalnelį nukasti.
Taip pat įsiminė viena smulkmena iš popiežiaus vizito Kaune rugsėjo 6-ąją, kai jis po Mišių Santakoje ir po pietų kurijoje, prieš susitikdamas su Lietuvos jaunimu, ilsėjosi mano lovoje. Bet tai tikra smulkmena, kuri reikšminga tik man asmeniškai.
Jono Pauliaus II apsilankymas Lietuvoje buvo istorinis įvykis keliais atžvilgiais. Jis atvyko tik ką sovietinei kariuomenei palikus Lietuvą, ir tai buvo pirmasis popiežius per visą Bažnyčios istoriją aplankęs mūsų tėvynę. Lietuvai keliantis laisvam gyvenimui šis popiežiaus apsilankymas buvo nepaprastai reikšmingas. Jis kvietė kurti laisvą Lietuvą, nesiskaldant ir nesidairant, kas yra laimėtojai, o kas pralaimėtojai.
Taip pat įsiminė viena smulkmena iš popiežiaus vizito Kaune rugsėjo 6-ąją, kai jis po Mišių Santakoje ir po pietų kurijoje, prieš susitikdamas su Lietuvos jaunimu, ilsėjosi mano lovoje. Bet tai tikra smulkmena, kuri reikšminga tik man asmeniškai.
– Santakos stadione, kuriame prieš keletą metų atidengtas paminklas Jonui Pauliui II, popiežius didžiulei miniai žmonių sakė pamokslą. Ar dar menate, kokios svarbiausios mintys jame nuskambėjo? Ar jis yra aktualus ir šiandien?
– Santakoje popiežius kalbėjo panašia tema, kaip ir Varšuvoje per pirmąjį savo apsilankymą – apie būtinumą prašyti Šventosios Dvasios išsiliejimo, kad būtų iš pagrindų atnaujintas visuomeninis, šeimų, asmeninis ir tautinis gyvenimas.
Popiežius numatė, kad, be Dievo Dvasios veikimo, mes galime statyti laisvą tautos gyvenimą ne ant reikiamų pagrindų, ir vietoje džiaugsmo galime susilaukti daug rūpesčių ir bėdų. Ar ne taip ir atsitiko?
Šios Jono Pauliaus II išsakytos mintys yra labai aktualios ir šiandien, nes nuo to, kaip mes pasielgsime – statysime tautos gyvenimą su Dievu ar be jo – priklausys mūsų tautos dabartis ir ateitis.
Apie laisvalaikį nesikalbėdavo
– Ar jums asmeniškai teko daug su Jonu Pauliumi II bendrauti? Apie ką kalbėdavote – tik svarstydavote religinius dalykus, ar pabendraudavote ir žemiškesnėmis temomis, pavyzdžiui, apie maistą, sportą, skaitytas knygas ar žiūrėtus filmus?
Popiežius pasirinko tokį bendravimo ir kalbėjimo stilių, kuris jam buvo natūralus ir mūsų laikmečio žmonėms lengviau priimtinas.
– Su popiežiumi Jonu Pauliumi II teko bendrauti daug kartų – per Lietuvos vyskupų vizitus Romoje „ad limina apostolorum“, per metropolito palijaus įteikimą, per popiežiaus vizitą Lenkijoje, Kazachstane ir kitomis progomis, tačiau visi susitikimai buvo trumpi ir dalykiški. Tikrai nesikalbėdavome apie maistą, sportą ir filmus.
– Koks popiežius Jonas Paulius II buvo žmogus žiūrint iš arti ir asmeniškai, kai nesikreipdavo į tūkstantinę minią, o visą dėmesį skirdavo vienam ar keliems asmenims?
– Atsakant trumpai, tai asmeniškai bendraudamas galėjai jausti jo išskirtinį dėmesį ir tėvišką šilumą. Šalia jo jauteisi labai gerai. Jis dėmesingai išklausydavo, reikiamoje vietoje paklausdavo, pasitikslindavo taip, kad nekildavo abejonės, kad popiežius gerai girdi, ką jam sakai.
– Kai kurie tikintieji Jonui Pauliui II priekaištavo, kad jis esą pernelyg laisvai bendravo su pasauliu, kad jo bendravimo stilius, kelio į žmonių širdis paieškos priminė popžvaigždės elgesį, o masinės pamaldos – populiariosios muzikos renginį. Kaip jūs komentuotumėte tokias mintis?
– Kiek žmonių, tiek nuomonių. Mano galva, popiežius Jonas Paulius II pasirinko ne kokios „popžvaigždės“, bet jam pačiam būdingą bendravimo stilių, kad galėtų vaisingai perduoti Evangelijos žinią savo klausytojams.
Ne atsitiktinai jis ir Lietuvoje kalbėdamas apie naująją evangelizaciją, priminė, kad toji evangelizacija turi būti nauja ne turiniu, kuris visuomet lieka tas pats, bet naujais metodais ir būdais, gebančiais atsakyti į laikmečio poreikius. Popiežius pasirinko tokį bendravimo ir kalbėjimo stilių, kuris jam buvo natūralus ir mūsų laikų žmonėms lengviau priimtinas.
Vizito 20-metis minimas visoje šalyje
– Ar Bažnyčia kaip nors paminės popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 20-metį?
– Taip, visos Lietuvos vyskupijos yra numačiusios datas ir renginius popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 20-mečiui paminėti.
Kauno arkivyskupijoje šį apsilankymą jau minėjome ir gegužės 5-ąją, kuomet šventėme arkikatedros jubiliejų, o popiežiui Pranciškui toje iškilmėje atstovavęs jo ypatingasis pasiuntinys, Krokuvos kardinolas Stanisławas Dziwiszas – ilgametis Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius – padovanojo mums palaimintojo popiežiaus relikvijas; šį 20-metį taip pat netrukus iškilmingai minėsime ir švęsime per didžiuosius Šilinių atlaidus rugsėjo 7 d. Šiluvoje.
Visi popiežiai – skirtingi, bet panašūs
– Per labai trumpą laikotarpį pasikeitė trys popiežiai – beveik tris dešimtmečius Katalikų Bažnyčiai vadovavusį Joną Paulių II pakeitė Benediktas XVI, kuris šiemet atsistatydino, ir buvo išrinktas naujas popiežius Pranciškus. Šie trys popiežiai – skirtingų tautybių, skirtingo būdo, skirtingai bendraujantys su pasauliu. Jūsų manymu, o kas sieja šiuos skirtingus popiežius? Ar daug jie turi panašumų vienas su kitu?
 |
| Popiežius Jonas Paulius II 1999-aisiais |
– Šiuos tris popiežius akivaizdžiai sieja Jėzus Kristus ir Jo įkurtoji Bažnyčia. Trys popiežiai labai skirtingi savo charakteriais, bendravimo stiliumi, tačiau yra labai panašūs savo radikalia ištikimybe Kristaus Evangelijai ir meile Bažnyčiai – tai milžiniškai Dievo tautai, išsibarsčiusiai po visus žemės kontinentus.
Lietuvai rodo ypatingą dėmesį
– Gal turite žinių apie Pranciškaus kelionių planus – ar juose įrašyta Lietuva?
– Kol kas apie popiežiaus Pranciškaus planus aplankyti Lietuvą neteko girdėti. Manau, mums nereikia per daug susireikšminti manant, kad neseniai išrinktas popiežius tuojau skubėtų į Lietuvą. Popiežiaus keliones lemia daug aplinkybių ir prioritetas teikiamas toms kelionėms, kurios kažkuo yra itin reikalingos.
Tačiau negalima nepastebėti popiežiaus Pranciškaus dėmesio Lietuvai – jis jau spėjo daug kartų parodyti mums išskirtinį dėmesį: du kartus siuntė į Lietuvą savo ypatinguosius pasiuntinius – pirmą kartą, kaip minėjau, į Kauno arkikatedros jubiliejaus iškilmes, antrą kartą – į ką tik Telšiuose švęstą Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų.
Vasaros pradžioje mūsų jaunimui, susirinkusiam Kaune švęsti VI Lietuvos jaunimo dienų, jis atsiuntė specialų sveikinimo laišką. Visai prieš keletą dienų mūsų kardinolas Audrys J.Bačkis, kaip ypatingasis pasiuntinys, atstovavo Šventajam Tėvui Ukrainoje, šventusioje savojo Krikšto 1025 metų jubiliejų.
Be to, nepamirškim, kad popiežius per vos pusmetį trunkantį pontifikatą jau padovanojo Lietuvai du naujus ordinarus – Vilniaus arkivyskupijai ir Panevėžio vyskupijai. Visa tai liudija ypatingo intensyvumo popiežiaus Pranciškaus dėmesį mūsų mažam kraštui.
