Pagalbos ranką tiesia keturių autorių kolektyvas, kurių profesinė ir asmeninė patirtis sugulė į knygą „Sodas, daržas, gėlynas lengvai“. Apie tai, kad rūpintis gražia aplinka bei užauginti savų sodo ir daržo gėrybių yra malonus ir brangiai nekainuojantis užsiėmimas, kalbamės su dviem knygos autoriais – pripažintu botaniku doc. dr. Zigmantu Gudžinsku ir biomedicinos mokslų daktare Aurelija Malciūte.
– Literatūros apie sodininkystę lyg ir nestinga: knygos, žurnalai, vis daugiau specializuotų naujienų portalų siūlo gana daug informacijos apie tai, kaip prižiūrėti aplinką. Kuo jūsų knyga ypatinga? Kokiam skaitytojui ją skiriate?
Z.G.: Literatūros apie sodininkavimą, regis, netrūksta, tačiau yra labai daug iš kitų kalbų verstų knygų, kuriose pateikiama informacija ir patarimai ne visada pritaikomi Lietuvos sąlygomis. Dėl to šios knygos tikslas buvo apibendrinti ir skaitytojams pateikti žinių apie tai, kaip paprastai, nedidelėmis sąnaudomis ir nekenkiant aplinkai prižiūrėti sodus, daržus ir gėlynus.
A.M.: Manau, kad ši knyga, pirmiausia, bus naudinga todėl, kad joje, remiantis lietuvių autorių ilgamete patirtimi, pateikti praktiniai patarimai ir rekomendacijos. Kai tokio pobūdžio knygos išverčiamos iš užsienio kalbos, dažnai informacija apie augalus būna netiksli dėl nevienodų klimato sąlygų. Knyga kitokia dar ir todėl, kad joje išryškinamos ekologinės sodininkystės galimybės, siekiant kuo labiau draugauti su gamta.
Knyga skiriama visiems pradedantiems ar patyrusiems sodininkams, daržininkams ir gėlininkams, kurie neabejingi augalams, kuriems trūksta praktiškų patarimų, kaip rūpintis gražia aplinka, ir norintiems užsiauginti įvairių gėrybių sode.
 |
| Zigmanto Gudžinsko nuotr./Tulpės |
– Kaip Jums, keturiems skirtingiems savo sričių specialistams, kilo mintis parašyti bendrą knygą?
Z.G.: Mintis parašyti knygą kilo diskutuojant apie kai kuriuose leidiniuose pateikiamą informaciją. Tam tikra paskata buvo ir studentų užduodami klausimai. Neretai tenka aiškinti, kodėl knygose pateikiama informacija labai skiriasi arba net yra priešinga. Taip nutinka dėl autorių požiūrių skirtumo į tam tikrus dalykus arba dėl to, kad žinios, kaip minėjau, yra paimtos iš verstinių leidinių.
A.M.: Mano kolegai Zigmantui nuolat kirbėjo mintis, kad jau atėjo laikas parašyti tokią knygą, kurioje būtų ne tik patarimai, kaip prižiūrėti sodą, gėlyną ar daržą, bet ir atsižvelgta į harmoningą su gamta sodininkavimą nekenkiant aplinkai.
– Kada jūs pati, Aurelija, pirmąkart susidūrėte su sodininkyste? Kaip atrodo jūsų turimas sklypas ir ar daug laiko ir jėgų prireikė norimam rezultatui pasiekti?
A.M.: Noras užsiiminėti sodininkyste kilo turbūt dar nuo mažens, padedant tėvams auginti daržoves, vaismedžius ar dekoratyvinius augalus. Tai buvo daugiau mėgėjiškas užsiėmimas, teko nuolat eksperimentuoti, nes trūko informacijos bei naujesnės literatūros. Ir tik vėliau, po studijų ir darbo Botanikos sode su augalais, atsirado ilgametė praktinė patirtis ir žinios apie vietinių bei introdukuotų augalų auginimą ir dauginimą.
Nuosavas sklypas dar tik ateities vizijose, todėl šiuo metu savo kūrybinius sumanymus įgyvendinu tėvų sodyboje Rokiškyje. Džiugu, kad jau galime pasigėrėti rezultatais. Dažnai patarimų bei pagalbos, kaip auginti, genėti, formuoti ar tręšti augalus, prašo ir draugai, gyvenantys įvairiose Lietuvos vietose. Tokie darbai man nesvetimi ir mieli širdžiai, todėl niekada neatsisakau padėti. Žinau tik viena – jei sodo darbų nepaversite rutina, tikrai nereikės skaičiuoti laiko ir jėgų.
– Ar sodas, daržas ir gėlynas yra tos vietos, kuriose galioja (ir yra reikalingos) tam tikros taisyklės, normos?
Z.G.: Tam tikrų taisyklių reikia laikytis visur, pirmiausia, jeigu nenorite padaryti žalos sau ir aplinkai. Šioje knygoje yra skyrius apie invazyvius augalus, kuriuos galima auginti, tačiau reikėtų tinkamai prižiūrėti ir šiukštu neišmesti jokių jų dalių į aplinką. Žodžiu, sode kiekvienas gali įgyvendinti savo ar pasiskolintas idėjas, svarbu turėti noro, laiko ir atsakomybės.
A.M.: Tikra tiesa. Atrodytų, kad savame sode galite tvarkytis kaip norite. Tačiau, norint išvengti nemalonumų su kaimynais, privalu laikytis medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių bei statybos normų. Be to, kaip sakė Zigmantas, kiekvienas sodininkas turėtų pasirūpinti, kad augalai, kurie greitai dauginasi ir plinta, „nepabėgtų“ iš sodų arba gėlynų.
– Knygos puslapiuose dalindamiesi patarimais, veikiausiai pastebėjote ir lietuvių dažnai daromas klaidas?
A.M.: Pirmiausia, norėtųsi pasidžiaugti, kad gyvenamajai, darbo ir poilsio aplinkai gražinti žmonės kasmet skiria vis daugiau dėmesio. Turbūt viena priežasčių ta, kad į Lietuvą plūstelėjo daugybė naujų dekoratyvinių augalų.
Be abejonės, didžiausias lietuvių dėmesys skiriamas dekoratyvinėms ir naudingosioms augalų savybėms. Tačiau dažnai žmonės, įsigydami augalus, pamiršta pasidomėti jų auginimo ir priežiūros sąlygomis. Dėl to susiduriama su nemažai sunkumų, pavyzdžiui, nepalankios žiemojimo sąlygos, netinkamas sodinimo laikas, dirvožemis, šviesos, drėgmės režimas, tręšimas, kova su ligomis ir kenkėjais. Jei yra galimybė, vertėtų rinktis Lietuvoje augintus sodinukus, nes kai kuriems atvežtiniams augalams yra netinkamos mūsų šalies klimato sąlygos. Nepamirškite pasidomėti, kokių augalų reikėtų vengti, kad nepakenktumėte sau ir aplinkai.
 |
| Zigmanto Gudžinsko nuotr./Pomidorai |
– Ar perskaičiusiesiems Jūsų knygą dar reikės kitų sodo specialistų pagalbos?
Z.G.: Vadovautis įvairiais patarimais galima, bet būtina juos kritiškai įvertinti ir apsvarstyti savo galimybes. Gana dažnai duodama patarimų, kurie labiau pagrįsti jausmais, o ne aplinkoje vykstančių dėsningumų išmanymu ir logika. Pavyzdžiui, siūloma auginti tokius augalus, kurie po kelerių metų sukelia daug rūpesčių jų augintojams ir priverčia nemažai paplušėti, norint ištaisyti padarytas klaidas. Aišku, norint kritiškai vertinti informaciją, reikia tam tikrų gamtos ir agronomijos mokslų žinių.
A.M.: Manau, kad kiekvienam iš mūsų turėtų rūpėti aplinka. Privalome patys suprasti, jog gamtą reikia saugoti ir tausoti. Jei ši knyga ir specialistų konsultacijos sustiprins šį poreikį ir išmokys teisingai „naudotis“ aplinka, manyčiau, mūsų tikslas bus pasiektas.
– Kokių darbų vertėtų dabar nepraleisti, kad gražūs rezultatai džiugintų akį?
A.M.: Dažname sode dabar – pats darbų įkarštis. Sodininkai sėja ir sodina įvairias gėles, daržoves, šalina nudžiūvusias ar pažeistas augalų šakas, naikina piktžoles. Šis pavasaris šiek tiek vėlavo, todėl dar galite spėti patręšti sumedėjusius augalus bei vejas. Literatūroje nurodoma, kad tokius darbus galima atlikti balandžio pradžioje, tačiau nereikėtų skubėti to daryti. Paprastai tuo metu dirvožemis dar būna įšalęs, o augalų šaknys negali įsisavinti maisto medžiagų, todėl tręšimas nueina perniek.
– Kodėl verta užsiimti sodininkyste?
Z.G.: Sodininkavimas yra puikus būdas ne tik aktyviai pailsėti, bet ir sukurti sau mielą aplinką, užsiauginti vaisių ir daržovių. O jeigu visa tai darysite aplinkai nekenkiančiais metodais, tuo bent truputėlį prisidėsite prie aplinkos tausojimo.
A.M.: Neabejotinai sodas yra viena iš tų vietų, kur galima pabėgti nuo kasdienės darbų rutinos, pailsėti ir pasimėgauti gamtos prieglobsčiu. Dvejojančiuosius, ar verta užsiimti sodininkyste, skatinčiau pagalvoti apie galimybę pasidžiaugti savo išaugintais vaisiais ar daržovėmis, pasigėrėti margaspalviais gėlių žiedais – tai tikrai daug pastangų nereikalaujantis užsiėmimas!
