„Šalies sostinė – įkvepiantis ir labai žavus miestas, o mokestinė sistema labai palanki rezidentams [užsienio šalies pilietis, kurio ekonominiai interesai yra tam tikros šalies ekonominėje erdvėje ir kurio vykdoma ekonominė veikla toje šalyje yra ilgalaikė – LRT.lt]. Pavyzdžiui, Rusijoje, kur bėgo Gerard`as Depardieu, rezidentai sumoka 12 proc. pajamų mokesčio, o Lietuvoje – tik 5 proc.“, – sako D. Mažintas.
„Šalies sostinė – įkvepiantis ir labai žavus miestas, o mokestinė sistema labai palanki rezidentams“, – sako D. Mažintas
Viceministro teigimu, čia jie galėtų kurti bei dalintis savo žiniomis ir meistryste. Tikėtina, kad tai padėtų spręsti jaunų žmonių emigracijos klausimą Lietuvoje.
„Aš pats jaunystėje važiuodavau iš Lietuvos mokytis į užsienį tam, kad pakliūčiau pas savo srities profesionalą. Šiuo atveju tie žmonės, pas kuriuos mokytis arba semtis patirties važiuoja lietuviai, atvažiuos čia. Taigi mūsų jaunimas galės mokytis mūsų universitetuose, tačiau tuo pat metu turės galimybę bendrauti ir semtis patirties iš žinomų tos srities profesionalų“, – kalba D. Mažintas.
– Šių metų valstybės biudžete yra skirti papildomi 25 mln. litų kultūros darbuotojų atlyginimams, tačiau tai savaime nereiškia, jog tiek pat ar daugiau lėšų bus skirta ir kitais metais. Kitaip tariant, tai greičiau yra trumpalaikiai priedai nei padidinti atlyginimai?
– Taip, nėra patvirtinta, kad tai taps sistema. Socialdemokratų, Kultūros ministerijos ir kultūros darbuotojų iniciatyva buvo prašoma 50 mln. litų, tačiau pavyko gauti 25 mln. litų kultūros darbuotojų atlyginimams didinti, nes jie nebuvo didinami nė karto nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Tačiau kol kas Vyriausybė numatė išmoką, kuri bus mokama nuo 2014 m. liepos 1 d. iki sausio 1 d.
– Ar yra prielaidų ir kitais metais skirti tiek pat ar daugiau papildomų lėšų kultūros darbuotojams?
– Būtų absurdas, jei tokią išmoką žmonės gautų tik pusę metų. Kultūros ministerija siekia, kad tai taptų sistema ir esame linkę kalbėti apie papildomus 50 mln. litų kultūros darbuotojams.
– Kokios galėtų būti pagrindinės kliūtys tikram kultūros darbuotojų atlyginimų padidinimui? Juk, pavyzdžiui, yra planuojama didinti ir krašto apsaugos finansavimą.
– Finansų ministras ne kartą komentavo, kad pinigų nėra, o finansavimo stinga daugybei sričių. Mano manymu, tai nėra tokia didelė suma, kurios nebūtų įmanoma atrasti. Reikia pripažinti, kad kultūros sritis tikrai yra nuskriausta.
– Kaip bus paskirstomi šiais metais numatyti pinigai?
– Tai yra labai jautrus klausimas: reikia nutarti, ar pamaitinti mažesnį kiekį žmonių, ar duoti po kąsnį visiems, tačiau nė vienas nebūtų sotus. Šiuo metu yra ieškoma geriausio sprendimo, kaip paskirstyti numatytas lėšas.
– Kokių apskritai ambicijų kultūros srityje, be kultūros darbuotojų užmokesčio didinimo, turi dabartinė Vyriausybė, Socialdemokratų partija arba Jūs, kaip kultūros viceministras?
– Svarbu pažymėti, kad šiai Vyriausybei atėjus į valdžią, pirmą kartą Kultūros ministerija gavo galimybę asignuoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas – tapti struktūrinių lėšų tarpininke, per kurią būtų finansuojamos tam tikros sritys. Iki tol kai kurios programos buvo vykdomos Ūkio, Švietimo ar kitų ministerijų, tačiau ne Kultūros. Tačiau Kultūros ministerija puikiai gali susidoroti su Europos struktūrinių fondų programų įgyvendinimu. Pagaliau kas geriau už instituciją, atsakingą už kultūros politiką, gali planuoti kultūrinių projektų finansavimo projektus?
„Man, visų pirma kaip piliečiui, atrodytų, kad prioritetas turėtų būti užbaigti tuos objektus, kuriems liko visai nedaug“, - sako D.Mažintas
Šiuo metu planuojama, kaip ir kam bus skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Paraiškų yra gauta labai daug. Visų jų prašomų lėšų suma yra daugiau nei 3 mlrd. litų, o Kultūros ministerija turi galimybę paskirstyti apie 1 mlrd. litų.
Paraiškas šiuo metu vertina komisija ir ji Kultūros ministerijos vadovybei pateiks išvadas apie tai, kurie projektai, jų nuomone, atitinka kriterijus ir gali būti finansuojami.
– O kokie projektai yra laikomi prioritetu?
– Mano manymu, prioritetu laikytinos nacionalinės įstaigos, projektai, kurių vykdymas eina į pabaigą. Galėčiau išskirti Raudondvario dvaro rekonstrukciją, kuri yra jau beveik baigta. Man, visų pirma kaip piliečiui, atrodytų, kad prioritetas turėtų būti užbaigti tuos objektus, kuriems liko visai nedaug. Praeitame europinių lėšų skirstymo etape suplanuota buvo labai daug, tačiau dėl strategijos ir lėšų trūkumo mažai kas buvo pabaigta.
– O kokių šviežių idėjų kultūros srityje turi dabartinė Vyriausybė ar Jūs pats asmeniškai?
– Lietuvoje yra palanki situacija gyventi užsienio menininkams ir mokslo žmonėms. Neseniai Lietuvoje tris savaites svečiavosi labai garsus atlikėjas Ivo Pogoreličius. Jis gyveno Vilniuje, dirbo savo darbą – ruošė koncertų programą. Atlikėjas labai žavėjosi Lietuvos sostine. Kita vertus, mokestinė sistema Lietuvoje yra labai palanki rezidentams Pavyzdžiui, Rusijoje, kur bėgo Gerard`as Depardieu, rezidentai sumoka 12 proc. pajamų mokesčio, o Lietuvoje – tik 5 proc.
Dėl šių dviejų priežasčių man kilo mintis sukviesti daugybę žinomų meno ir mokslo žmonių į Lietuvą, kad jie čia gyventų, kurtų, dalintųsi savo žiniomis ir meistryste.
Neseniai Lietuvoje tris savaites svečiavosi labai garsus atlikėjas Ivo Pogoreličius. Jis gyveno Vilniuje, dirbo savo darbą – ruošė koncertų programą. Atlikėjas labai žavėjosi Lietuvos sostine
Tikėtina, kad tai padėtų spręsti jaunų žmonių emigracijos klausimą Lietuvoje. Aš pats jaunystėje važiuodavau iš Lietuvos mokytis į užsienį tam, kad pakliūčiau pas savo srities profesionalą. Šiuo atveju tie žmonės, pas kuriuos mokytis arba semtis patirties važiuoja lietuviai, atvažiuos čia. Taigi mūsų jaunimas galės mokytis mūsų universitetuose, tačiau tuo pat metu turės galimybę bendrauti ir semtis patirties iš žinomų tos srities profesionalų.
Pirmasis žmogus, kuris neabejotinai pradėtų tokį projektą Lietuvoje, būtų mano minėtas pianistas I. Pogoreličius. Šiuo metu jis reziduoja Šveicarijoje, tačiau jei jis yra pasirengęs Šveicariją iškeisti į Lietuvą, tai šį tą reiškia.
Kalbėjau jau ir su mokslo žmonėmis, jie taip pat pasirengę prisidėti prie tokios idėjos įgyvendinimo, turi minčių apie galimas mokslo žmonių kandidatūras. Šią idėją laikau itin svarbiu darbu, kurį turėčiau atlikti, būdamas savo pareigose.
– Tačiau turbūt nepakanka pasakyti pasaulinio masto kultūros ar mokslo profesionalui, kad Lietuvoje gražu, o mokesčiai jiems čia nedideli. Kaip ketinama pritraukti tuos žmones?
– Žinoma, kad tam reikia kur kas daugiau pastangų. Šiuo metu pats muzikos srityje sudarinėju tokių žinomų žmonių sąrašą. Kai kurie jų netgi turėjo sąsajų su Lietuva. Juk čia gyveno labai daug žydų tautybės žmonių, kurių vaikams ar anūkams Lietuva išliko artima. Neseniai buvau Izraelyje, ten teko sutikti daugybę žinomų menininkų, kurių giminės yra iš Lietuvos, todėl jie puikiai žino Lietuvą. Dėl sentimentų juos galbūt galima prisivilioti, tačiau būtina su tais žmonėmis bendrauti, įrodyti idėjos naudą, kviesti čia pasisvečiuoti.
Mūsų pareiga taip pat būtų sudaryti sistemą Muzikos ir teatro akademijoje, universitetuose, kitose įstaigose, kur galėtume išnaudoti jų žinias ir meistrystę.
Mes negalime garsiausių pasaulio meno ir mokslo atstovų pritraukti milžiniškais honorarais už paskaitas, pranešimus, bet galime pritraukti juos itin palankia mokestine sistema. Būkime atviri, visi mes pinigus mokame skaičiuoti, o 3–4 mln. eurų per metus gaunantis atlikėjas tikrai pajustų skirtumą, ar mokėti 5, ar 12, ar 20 proc. mokestį.
Mes negalime garsiausių pasaulio meno ir mokslo atstovų pritraukti milžiniškais honorarais už paskaitas, pranešimus, bet galime pritraukti juos itin palankia mokestine sistema
Įgyvendinę šią idėją, paskleistume žinią apie savo šalį. Man neseniai teko kalbėti su Leonidu Donskiu, kuris sakė, kad jo kolegos Europos Parlamente Lietuvą mato visų pirma per kultūros prizmę. Tai yra labai svarbi žinutė. Todėl kultūrą reikia stiprinti ir aš matau, kad šioje Vyriausybėje įvyko tikrai reikšmingų pokyčių kultūros srities labui.
Tai nebus lengva, bet manau, kad kuo toliau, tuo labiau suprasime, kad save pristatyti turime per kultūrą. Negalime pasigirti kitais dideliais ištekliais, tačiau istorine prasme svarbią kultūrą turime. Tai, kad pirmoji opera, kurios premjera buvo Italijoje, po keleto dešimtmečių jau buvo čia, arba faktas, kad žinomo prancūzų rašytojo knyga po keleto savaičių žydų diasporos Lietuvoje būdavo išverčiama į jidiš, kalba apie tai, kad Lietuva, o konkrečiai Vilnius, buvo viena ryškesnių kultūros sostinių Europoje. Turime tai išnaudoti.
– Norite pasakyti, kad stiprindama kultūrą Lietuva galėtų sulaukti daugiau dėmesio ne tik iš kultūros žmonių ar ja besidominčių?
– Būtent. Verslas nėra tik primityvūs ekonominiai mainai. Rimtiems žmonėms kultūra yra labai svarbu. Jei atvykę į Lietuvą jie mato, kad čia vyksta premjera, kuri neseniai vyko „Metropolitane“ ar kitame žinomame teatre, supranta, kad atvyko į civilizuotą, pasitikėjimą keliančią šalį. Žmonės mato, kad šalyje vyksta pasauliniai procesai, kurie yra svarbūs priimant tam tikrus sprendimus.
Jei turėtume išvystytą rezidavimo sistemą, galėtų dar labiau pagyvėti ir turizmo sektorius. Kultūriniai procesai į šalį pritraukia tam tikrus sluoksnius žmonių. Kaip, tarkime, Vokietijoje vykstama į Boną apžiūrėti L. van Beethoveno namo arba į Leipcigą pamatyti, kur gyveno ir kūrė J. S. Bachas.
Be to, mes turime Heifetzo konkursą [lietuvių kilmės smuikininko Jaschos Heifetzo vardo tarptautinis smuikininkų konkursas – LRT.lt], kurį dar reikia tobulinti, tačiau jis gali pritraukti daugybę pasaulinio garso meistrų ir pasaulio dėmesio į mūsų šalį.
– O ar turėtumėte abejonių dėl tokių projektų tęstinumo keičiantis valdžioms šalyje?
– Aš manau, kad šiai idėjai tapus realybe ir išvydus jos rezultatus, niekam nekils abejonių dėl projekto naudos.
– Kalbėjome apie užsienio meno ir mokslo atstovus bei palankias mokestines sąlygas jiems reziduoti Lietuvoje. O ar turite minčių palankesnes sąlygas kurti vietos meno žmonėms?
– Tai neabejotinai yra svarbus uždavinys, kurį reikia spręsti. Dabartinė mokesnė sistema yra itin nepalanki menininkams, gaunantiems autorinį atlyginimą. Jie mokesčių sumoka kone pusę honoraro. Mokesčiai mažesni tik gavus meno kūrėjo statusą arba dirbant su individualios veiklos pažymėjimu. Šiai problemai spręsti jau esama tam tikrų iniciatyvų.
