A.Skučienė: „Tai – susidorojimas“
– Ponia Audrone, apkalta įvyko, Seimas nusprendė, kad iš N. Venckienės reikia atimti mandatą. Ar jums netikėtas toks sprendimas?
– Iš Seimo nieko ir nesitikėjom. Matėm, kaip pusės valandos pertrauką darė, kad surinktų kitus pavėlavusius narius. Nenustebino nieko.
– Prieš balsavimą buvo svarstymų, kad kai kurių partijų nariai galėtų nepalaikyti to balsavimo.
– Kiekvieno nario sąžinės reikalas.
– Jūsų bendražygiai visada sakydavo, kad tai susidorojimas su N. Venckiene. O kam tai naudinga?
– Be abejo susidorojimas. Kam naudinga? Kad neatsirastų kita partija, kad šita istorija būtų palaidota, kad daugiau nekalbėtų apie pedofiliją, kaip tokį reiškinį Lietuvoje, kuris tikrai vyksta ir yra.
– Ar Jūsų dukterėčia žinojo, kad vyksta toks procesas?
– Nežinau. Konstitucinis Teismas pasakė, kad buvo įteikta, prokuroras sako, kad buvo neįteikta. Klausimas, kas meluoja? Jeigu jau tokios institucijos tarp savęs nesusitaria, tai manau, kad apie Seimą tuo labiau nėra ką kalbėti.
– Kada paskutinį kartą esate bendravusi su N. Venckiene?
– Anų metų balandžio pačioj pradžioj.
– Per tą laiką nebuvo nei laiško, nei skambučio iš Amerikos?
– Ne.
– Ji lygiai taip pat nebendrauja ir su savo šeima?
– Nežinau. Tiesiog neklausiu. Šeimos reikalas. Aš ne šeimos narys, nenoriu kištis.
– Kaip tėvai Kedžiai laikosi?
– Labai blogai. Sūnus nužudytas, anūkė 240-ies policininkų išvilkta klykianti, pati Kedienė buvo kojom į priekį išnešta basa, vedžiojama Kauno gatvėmis. Kaip gali jaustis? Blogai.
– Sakot jaučiasi blogai. Ar su sveikata kažkas?
– Taip. Sesuo mano sunkiai serga. Kedys labai palūžęs.
– Ta rimta liga – vėžys?
– Tai tikėtis, kad N. Venckienė grįš į Lietuvą?
– Jūs tikėkitės. Aš tikrai nelinkėčiau grįžti.
– Taip.
– Sakote, kad visai nėra ryšio su N. Venckiene. Bet ji teikia įstatymų projektus, vadinasi, kažkas su ja komunikuoja.
– Kažkas – taip.
– Labai keista, kad su pačiais artimiausiais žmonėmis visai nebendrauja.
– Žinot, aš ne pati artimiausia.
– Kaip manot, ar N. Venckienė grįš į Lietuvą?
– Netgi džiaugiuosi, kad ji nesėdi tarp tų žmonių. Jiems užteko 11 sekundžių išklausyti, kaip ji spardė ar kažką, nereikėjo viso vaizdo įrašo. Džiaugiuosi, jei ji yra laisvoj šaly, gabi 42-jų metų moteris.
– Jeigu ji grįžtų į Lietuvą, tai jai būtų per daug pavojinga?
– Nežinia, kaip. Laikas įrodys. Kam čia spėlioti?
– O vadinamasis Garliavos judėjimas šiuo metu yra šiek tiek nurimęs?
– Tai yra partija „Drąsos kelias“, ruošiamės savivaldybių rinkimams. Viskas vyksta, normaliai dirbama.
– Manote, kad partijai savivaldos rinkimuose gali pasisekti?
– Nežinau, kaip pasiseks. Bandysim.
– Tai tikėtis, kad N. Venckienė grįš į Lietuvą?
– Jūs tikėkitės. Aš tikrai nelinkėčiau grįžti.
Gintaras Černiauskas: „Visi požymiai rodo, kad N.Venckienė nesiruošia sugrįžti“
– Pone Černiauskai, pirmą karta apkalta buvo įvykdyta už akių. N. Venckienė turėjo teisę į gynėją, bet ja nepasinaudojo. Kaip galvojate, kodėl?
– Apskritai N. Venckienė šiai dienai puikiai supranta, kad jos teisinė padėtis yra nulemta. Ji puikiai žinojo, kaip vyks procedūra. Ji pažeidė Konstituciją, negerbė įstatymų, jos dalyvavimas nieko nebūtų pakeitęs. Tą ji suprato puikiai.
– Seimo statute yra numatyta, kad Seimo narys apie apkaltą turi būti informuojamas raštu. Šiuo atveju neaišku, ar tie laiškai, kurie buvo siųsti, pasiekė advokatą. Jeigu N. Venckienė negavo raštiškos informacijos, ar pati procedūra dėl to negali būti pažeista?
Jeigu prisiminsim, kokiomis aplinkybėmis ji pabėgo ir pasislėpė nuo teisėsaugos, aš manau, kad ji labai akylai stebi procesus, kurie vyksta Lietuvoje
– Negalime kiekvieno įstatymo vertinti pažodžiui. Turėtume jį taikyti protingai. Teismo posėdžiuose yra plačiau žiūrima, kaip galima būtų informuoti suinteresuotą šalį. Šiuo atveju apkaltos procesas yra viešas. Ji, kaip Seimo narė, privalo dalyvauti Seimo, komiteto posėdžiuose, tačiau to nedaro. Jeigu prisiminsim, kokiomis aplinkybėmis ji pabėgo ir pasislėpė nuo teisėsaugos, aš manau, kad ji labai akylai stebi procesus, kurie vyksta Lietuvoje. Negalima sakyti, kad nebuvo imtasi visų priemonių, kad ji būtų informuota. Tai, kad jai nesugeba įteikti raštu, neturėtų būti kliūtis išspręsti tokį opų klausimą.
– Seimas ėmėsi priemonių, norėdamas pranešti N. Venckienei, o per tai galbūt ir sužinoti jos buvimo vietą. Teisėsauga atsakė, kad apkalta ir baudžiamasis procesas yra skirtingos procedūros ir jie niekuo negali padėti. Kaip tai aiškinti? Ar iš tiesų reikia taip atskirti, juk tikslas yra vienas – surasti N. Venckienę.
– Seimas padarė tai, ką turėjo padaryti. Gaila, kad taip ilgai delsė. Tai yra priimti politinį sprendimą ir įteisinti jos dabartinį statusą. Ji negali vadintis Seimo nare, neatstovauja savo rinkėjų, nedalyvauja šalies gyvenime. Teisėsaugos reikalas yra nustatyti jos buvimo vietą, ją tinkamai informuoti apie procesinius veiksmus ir užtikrinti, kad ji dalyvautų tam tikrose bylos nagrinėjimo stadijose.
– Kaip aiškinate užsitęsusias procedūras turint omenyje teisėsaugos veiksmus?
– Teisė turi būti įgyvendinama laiku, o ne delsiant. Iš prokuratūros pusės to nematyti. Ta pozicija yra pakankamai keista, kai stengiamasi jai tik įteikti pranešimą, kad ji atvyktų į apklausas, tačiau nesiimama aktyvesnių veiksmų, kad ją surast. Viešai diskutuojami kiti įtarimai, kurie galėtų būti jai pareikšti. Lyg ir yra pakankamai duomenų, būtent dėl to ji išvyko ir pasislėpė nuo teisėsaugos.
– Pats esate minėjęs, kad teisėsaugos siekis yra nepateikti N. Venckienei realių kaltinimų, dėl tam tikrų dalykų, kurie gali paaiškėti po to.
– Taip, tame yra tiesos. Matome, kad čia visą eilę metų buvo nagrinėtas ne tik teisinis ginčas, bet įgavo irtam tikro judėjimo formą. Pati šalis susiskaldė, buvo išmesta tam tikra pedofilijos korta, ja prisidengiant, po to buvo niekinama pati teisėsauga, žeminami atskiri pareigūnai. Galų gale tam tikros netektys, įvykusios neaiškiomis aplinkybėmis, leidžia manyti, kad šitie dalykai tarpusavy susiję. Matėme, kaip aktyviai dalyvavo tam tikri politikai, dalis jų jau sėdi Seime. Nesuvokiama, kaip galima nematyti to, ką sako pareigūnai, ką nustato teismas. Tas visuomenės skaldymas tebevyksta. Turėtume atvirai pasakyti, kas vyko, kaip vyko, kas dėl to kalti, kas turėtų už tai atsakyti.
Pati šalis susiskaldė, buvo išmesta tam tikra pedofilijos korta, ja prisidengiant, po to buvo niekinama pati teisėsauga, žeminami atskiri pareigūnai
– Kas, Jūsų manymu, turėtų atsakyti?
– Pirmiausia tie asmenys, kurie tiesiogiai prisidėjo prie neteisėtų veiksmų. Politikai turėtų vertinti pirmiausia save. Jeigu suklydo, turėtų tą pasakyti. Jeigu to nesupranta, rinkėjas turėtų parodyti politinę valią.
– Ar N. Venckienės mes dar labai ilgai nepamatysime Lietuvoje?
– Matome, kas įvyko paskutiniu metu. Santuoka yra nutraukta, turtas padalintas, vaikas išvykęs su ja. Visi požymiai rodo, kad ji nesiruošia sugrįžti. Tada, kai buvo panaikinta teisinė neliečiamybė, jos nebeliko Lietuvoje. Tai reiškia, kad ji puikiai suvokia, kad jai gali grėsti pakankamai rimta atsakomybė, jei bus leidžiama ištirti tas bylas ir galų gale nustatyti tikrąją tiesą. Dabar tiriamos atskiros bylos, dirba pavieniai pareigūnai.
– Kam reikia išskaidyti bylas?
– Gal bijome pripažinti, kad buvo ne pavieniai nusikaltimai, o gerai organizuoti ir iš anksto suplanuoti. Turėtume suvokti, kad teisėjo pozicija, kai, pats dirbdamas, nepasitiki teismais, savo kolegas apkaltina pedofilija, jau yra nepagarba ir įstatymui, ir žmogui.
– Jūsų ginamoji Laimutė Stankūnaitė yra viešai kalbėjusi apie galimus tvirkinimus Kedžių, Venckų namuose. Prokuratūrai praeitą savaitę buvo perduotas tyrimas, susijęs su šiais dalykais. Ar Jūsų klientė ketina dalyvauti šiame tyrime?
Santuoka yra nutraukta, turtas padalintas, vaikas išvykęs su ja. Visi požymiai rodo, kad ji nesiruošia sugrįžti
– Taip, mano klientė yra pasiruošusi dalyvauti ir išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios liečia mergaitę, nustatyti tiesą.
– Jūs bendraujate su ja?
– Taip, tiek, kiek reikia, atliekant teisines pareigas.
– Ar jai viskas gerai?
– Taip, ji patenkinta gyvenimo sąlygomis, pagalba, kuri buvo suteikta, dabar jaučiasi saugi, laisva. Mergaitė, būdama šalia jos, jaučiasi laiminga.
