Interviu BNS ministras taip pat sakė tikįs, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) duos impulsą sustiprinti bendrą saugumo ir gynybos politiką. Pasak jo, europiečius glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje skatina pasikeitusi Jungtinių Valstijų pozicija.
– Lenkija kartu su Vokietija ir Prancūzija ne kartą ragino stiprinti Europos Sąjungos (ES) karinį bendradarbiavimą. Ko tikitės šioje srityje per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai?
Lenkija labai norėtų, kad būtų pagilintas bendradarbiavimas tarp ES šalių ir NATO šalių bendros gynybos politikos rėmuose.
– Labai tikimės, kad Lietuvos pirmininkavimas sugrąžins dinamiką darbų, susijusių su bendrąja gynyba, kokią suteikė Lenkija per savo pirmininkavimą 2011 metų pabaigoje
Lenkija labai norėtų, kad būtų pagilintas bendradarbiavimas tarp ES šalių ir NATO šalių bendros gynybos politikos rėmuose. Tam ir buvo skirtas susitikimas Varšuvoje kovo 30 dieną, jame dalyvavo Vyšegrado grupės, Prancūzijos ir Vokietijos atstovai. Lietuvos pirmininkavimas tuo labiau turi didelę reikšmę, kadangi gruodžio mėnesį yra planuojamas (Europos Vadovų) Tarybos susitikimas, kuriame bus svarstomi klausimai dėl bendrosios saugumo ir gynybos politikos. Sakiau ministrui Juozui Olekui – arba pasistengsime ir gruodžio mėnesį pagreitinsime darbus dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, arba niekas nepasikeis, ir vėl stovėsime vietoje. Čia Vokietijos, Prancūzijos ir Vyšegrado grupės šalių požiūris yra panašus.
– Lietuva šiuo klausimu buvo gana atsargi, skeptiškos pozicijos laikėsi ir Didžioji Britanija. Kritikai baiminasi, kad tai gali susilpninti NATO. Ką atsakytumėte į tokią kritiką?
– Mes šitas baimes, ypač Didžiosios Britanijos, žinome ne vienus metus. Bet atrodo, kad situacija kitokia nei buvo prieš kelerius metus. Pačios Jungtinės Valstijos – NATO ramstis – apeliuoja ir ragina Europos valstybes skirti daugiau dėmesio ir daugiau angažuotis. Svarbiausia, ar šita veikla nuves prie to, kad mūsų šalių gynybos gebėjimai sustiprės, o tuo pačiu ir NATO gebėjimai.
Labai teisingai Lietuva savo pirmininkavimo dokumentuose nurodo santykių svarbą tarp NATO ir ES. Reikia taip konstruoti šitą bendradrabiavimą, kad kolizijos nebūtų. Mūsų atveju – Lietuvos, Lenkijos ir kai kurių kitų valstybių – kolizijos jokios nėra, nes esame ir NATO, ir ES nariai. Čia verta atkreipti dėmesį į tai, kad buvimas ES duoda galimybes atsiverti į tokias svarbias šalis kaip, pavyzdžiui, Švedija, kuri nėra NATO šalis.
– Kokie yra Lenkijos planai dėl savo priešraketinės gynybos sistemos kūrimo? Ar tai kaip nors susiję su Jungtinių Valstijų sprendimu atsisakyti vieno iš priešraketinės gynybos sistemos elementų Europoje?
– Oro gynybos, tame tarpe priešraketinės gynybos, sistemos kūrimas yra mūsų pačių elementas bendroje sistemoje, kurią stato ir Jungtinės Valstijos. Mes remiame priešraketinės sistemos įrengimą mūsų šalyje, kurio trečias etapas turi būti pabaigtas 2018 metais. Mūsų pačių planai jokio sąryšio su JAV sprendimais neturi, jie buvo paskelbti anksčiau. Konkrečiai ir tiksliai sakant, nėra skirtumo tarp trečios ir ketvirtos fazės – skirtumas yra tik pačiose raketose.
Noriu pabrėžti, kad tai, kas yra statoma NATO ir Jungtinių Valstijų, yra priešraketinė gynyba nuo vidutinio nuotolio raketų, tačiau mūsų pačių sistemą norime sukurti tam, kad būtų galima gintis nuo trumpo nuotolio raketų. Tarp mūsų partnerių Vakarų Europoje tai nieko nepaprasto, kad jie turi tokias galimybes.
– Ar tai grynai nacionalinis Lenkijos projektas ar jis gali tapti regioniniu?
– Mes atviri tam, kad šis projektas taptų regioninio bendradarbiavimo projektu. Atrodo, kad tai yra geras dalykas tam, kad būtų galima visiškai pasinaudoti NATO išmaniosios gynybos (smart defence) arba ES pajėgumų sutelkimo ir pasidalijimo (pooling and sharing) iniciatyvoms.
– Taigi ar jūs kviesite, o gal jau pakvietėte Lietuvą prisidėti prie tokio regioninio priešraketinės gynybos sistemos projekto?
Visuose dalykuose, susijusiuose su NATO, mes su Lietuva visada labai stipriai vieni kitus remiame.
– Kaip jau sakiau, mes norime, kad šitos programos būtų atviros ir nukreiptos į mūsų partnerius iš ES ir NATO. Bet manau, kad per anksti kalbėti apie detales. Be abejo, noriu pabrėžti, ypač po šios dienos labai sėkmingų pokalbių, kad Lietuva yra mūsų labai svarbus partneris bendradarbiaujant karinėje srityje. Tačiau tai tokio kalibro dalykai, kuriuos prieš paskelbiant viešai turi būti surengtos labai konkrečios ir detalios derybos. Iš kitos pusės, mes Lenkijoje turime patys tiksliai žinoti, ką ir kam galime pasiūlyti, o kol kas dar nesame tokio etapo pasiekę. Penktadienį mūsų prezidentas pasirašys įstatymą, garantuojantį finansavimą projektui oro ir tame tarpe priešraketinei gynybai artimiausiems metams. Iš kitos pusės, mes dar vykdome darbus, kad nustatytume, kokios koncepcijos, kokios galimybės galėtų mus dominti. Partnerių paieška yra dar kitas etapas.
– Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendros karinės brigados kūrimas, regis, yra įstrigęs. Kada ši brigada galėtų tapti realybe?
– Mes juokavom, kad ponas ministras Olekas 2008 metais išėjo iš Krašto apsaugos minsterijos ir paliko bendros Lietuvos – Lenkijos – Ukrainos brigados projektą. Dabar jis sugrįžo ir vėl tas projektas ten guli. Jaučiame, kad dabar reikia tam tikrą žingsnį, kad būtų galima pajudėti į priekį.
Kiekvienas iš mūsų po pokalbių su Ukrainos gynybos ministru Pavlo Lebedevu priėjome prie išvados, kad paspartiname darbus dėl brigados kūrimo ir patys prižiūrėsime šiuos darbus. Akivaizdžiai matosi trijų šalių noras pabaigti šiuos paruošiamuosius darbus. Po šios dienos pokalbių aš galiu pasakyti, kad mūsų su ponu ministru Oleku požiūris į bendradarbiavimą su Ukraina yra labai panašus.
– Ko jūs tikitės iš šiemet Lenkijoje ir Baltijos šalyse vyksiančių NATO karinių pratybų „Steadfast Jazz“? Gal jau galite pasakyti, kokio dalyvavimo tikimasi jose?
– Stengiamės, kad pratybose „Steadfast Jazz“ būtų atstovaujama kuo plačiau. Lietuva ir Lenkija kartu su Latvija, Estija labai didelę reikšmę skyrė tam, kad būtų atstovaujama kuo daugiau šalių ir karinių vienetų. Esame įsitikinę, kad tai ne vien tik paprasti kareivių mokymai. Mums tai yra ženklas sugrįžimo prie to, kaip NATO turėtų veikti po pasitraukimo iš Afganistano. Nuolat pabrėžiame, kad pratybos yra vienas svarbiausių dalykų, kurį turi vykdyti bendradarbiaujančios šalys. Aišku, kad „Steadfast Jazz“ yra pirmos tokios pratybos. Jeigu pirmos pratybos vyks sėkmingai, tai ir kitos bus sėkmingos.
Apie dalyvaujančių šalių ir karių kiekį aš nenoriu dabar konkrečiai kalbėti, kadangi čia dar nėra aiški situacija.
– Ar politiniai Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai, pirmiausia dėl tautinių mažumų klausimų, paveikė karinį bendradarbiavimą?
– Manau, galima pasakyti, kad tos problemos, kurias jūs paminėjote, nedarė įtakos Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui karinėje srityje, ypač paskutiniais metais. Visuose dalykuose, susijusiuose su NATO, mes su Lietuva visada labai stipriai vieni kitus remiame. Be abejo, šitie dalykai yra svarbūs klimatui, paramai, bendradarbiavimui. Todėl nenoriu pasakyti, kad jie neturi reikšmės. Jie turi reikšmės, tačiau noriu pabrėžti, kad saugumo, gynybos sritys turi savo dėsnius, pagal kuriuos veikia.
