Kol kas, nors gynybai teskiria 0,78 proc. BVP, Lietuva yra tokia saugi, kokia dar niekada savo istorijoje nebuvo. NATO šalys mums negaili papildomų naikintuvų oro erdvei stebėti, gali būti atsiųsta ir sausumos karių.
„NATO mus gins ir apgins“, – tai Lietuvos narystės NATO dešimtmečio proga duodamas interviu 15min.lt sako Lietuvos ambasadorius prie NATO K.Jankauskas.
– Šeštadienį sukanka dešimt metų, kai Lietuva tapo NATO nare, atrodo, turėtume jaustis saugesni, nei buvome bet kada iki šiol, tačiau po Krymo okupacijos apklausose net 87 proc. Lietuvos didmiesčių gyventojų teigia, kad Rusija vėl bandys okupuoti Lietuvą. Kiek pagrįstos tokios baimės?
Šiandien Lietuvos saugumas didesnis nei bet kada istorijoje.
– Tai, kad žmonėms rūpi tai, kas vyksta kaimynystėje, ir kad jiems dėl to neramu, yra realybė. Tačiau šiandien nuo pat NATO narystės pradžios Lietuvos saugumas nėra nė kiek sumažėjęs.
Priešingai, per tuos dešimt metų Lietuva NATO labai daug nuveikė, kad mes būtume kuo labiau integruoti į NATO. Šiandien Lietuvos saugumas didesnis nei bet kada istorijoje.
– Į Lietuvą jau atsiųsti papildomi naikintuvai, planuojama jų skirti dar. Viešėdamas Lietuvoje JAV viceprezidentas Joe Bidenas kalbėjo apie galimybę į Lietuvą siųsti rotuojamus NATO karius. Kiti politikai ir net NATO pareigūnai dabar kalba ir apie tai, kad Baltijos šalyse galėtų būti įkurta nuolatinė NATO karių bazė. Ar tai iš tiesų svarstoma daryti?
– Kaip matėte, Rusijai padidinus savo karinių pajėgų parengtį, mobilizavus kariuomenę, pradėjus pratybas ar kažkokius karinius veiksmus mūsų kaimynystėje, JAV nedelsdamos atsiuntė pastiprinimą tiek į Baltijos šalis, į Lietuvą, tiek į Lenkiją.
Vyriausiasis NATO karinių pajėgų vadas turi visus įgaliojimus vertinti situaciją ir spręsti, ar NATO pajėgų dislokavimas yra adekvatus padidėjusiam kariniam aktyvumui mūsų regione, ar kažko trūksta. Ir jeigu trūksta, jis turi visus įgaliojimus imtis visų priemonių, reikalingų užtikrinti adekvatų karinių pajėgų išdėstymą ir parengtį Aljanso teritorijoje, įskaitant Baltijos šalis.
Tokių veiksmų dabar buvo imtasi. Šiuo metu Aljansas svarsto, ar reikalingos ir ilgalaikės priemonės, sustiprinančios ir užtikrinančios visų narių maksimalų saugumą.
Oro policijos misija Lietuvoje vykdoma nuo pat pirmosios mūsų narystės NATO dienos. Čikagos viršūnių susitikime ši misija buvo pratęsta neribotam laikui. Aš labai tikiu, kad Lietuvoje ji visada bus. Esant reikalui, kaip matome, ji labai greitai gali būti praplėsta ir sustiprinta.
Neatmesčiau galimybės, kad bus imamasi papildomų priemonių. Ar tai bus karių bazė, kaip mes ją liaudiškai įsivaizduojame, sunku pasakyti. Tiesa, ir tokia galimybė yra.
Manau, kad dabar, įvertinusi situaciją, Aljanso karinė vadovybė, jei matys, kad reikia, pasiūlys ir kitų sprendimų.
Neatmesčiau galimybės, kad bus imamasi papildomų priemonių. Ar tai bus karinė bazė, kaip mes ją įsivaizduojame, sunku pasakyti. Tiesa, ir tokia galimybė yra.
– Jei vis dėlto būtų nutarta įkurti tokią bazę, tai turbūt ji būtų Latvijoje ar Estijoje, nes Lietuvos Konstitucija draudžia mūsų šalies teritorijoje steigti kitų šalių karinius objektus. Ar mūsų įstatymai tokiu atveju nepakištų kojos mūsų pačių saugumui?
– NATO neturi savo pajėgų. NATO misijose rotuojami skirtingų Aljanso narių kariai. Ir šiuo atveju mes kalbėtume ne apie bazę su užsienio šalių pajėgomis, bet apie tam tikrus objektus, kur galbūt būtų perkelta reikalinga įranga, vyktų mokymai, pratybos. Tokie dalykai Lietuvoje vyko ir anksčiau, bet dabar gali būti, kad pratybos vyktų devynis, aštuonis ar šešis mėnesius per metus. Kol kas apie detales dar sunku kalbėti.
– JAV prezidentas Barackas Obama savo kalboje pabrėžė, kad visų NATO šalių gynybos planai turi būti atnaujinti. Ar tai galioja ir Baltijos šalių gynybos planui, kuris ne taip seniai patvirtintas?
– Baltijos šalių gynybos planuose, kaip ir kitų NATO šalių, automatiškai yra numatyta, kad jie turi būti atnaujinami pasikeitus šalies saugumo situacijai ar kitoms aplinkybėms. Jie visada, esant poreikiui, atnaujinami. Manau, kad dabar toks poreikis akivaizdžiai yra.
– Dabar, kai visuomenė jaučiasi nesaugi, Lietuvai turbūt yra pati geriausia proga didinti finansavimą gynybai, nes žmonės tam pritartų. Tačiau išlaidauti negalime dėl planų įsivesti eurą ir fiskalinės drausmės. Ar vėliau nebus pražiopsota proga?
– Labai gerai, kad ši krizė pagaliau atkreips mūsų dėmesį į saugumą. Turime suvokti, kad gynyba nėra kaip koks daiktas ar produktas, kurio, kaip kokio pieno ar cukraus, pritrūkus gali nueiti ir nusipirkti. Investicijos į gynybą, kad jos virstų realybe, kad būtų pasirašytos sutartys, kad būtų tam tikra įranga pagaminta, kad ji būtų išbandyta, o mūsų kariai apmokyti, užima trejus, ketverius, šešerius metus.
Gynyba turi būti finansuojama nuolat. Ne laikas yra arklius girdyti, kai jau išaušta metas joti į karą. Tai nuolatinis procesas, kuris turi vykti nepertraukiamai. Man atrodo, turime tai suprasti. Turime suvokti, kad tas saugumas, kurį mes turime būdami NATO nariais, nėra nemokamas.
Turime suvokti, kad gynyba nėra kaip koks daiktas ar produktas, kurio, kaip kokio pieno ar cukraus, pritrūkus gali nueiti ir nusipirkti.
Kita vertus, NATO yra geriausias draudimo polisas. Šiandien mes už jį mokame daug kartų pigiau, nei už gynybą mokėtume patys vieni.
Net ir keturių naikintuvų, kuriuos mums NATO duoda Zokniuose, mes patys nenusipirktume ir neišlaikytume net už visą metinį gynybos biudžetą. O dabar jie čia yra.
Mums atėjo laikas suprasti, kad tokio saugumo, tokios gyvenimo kokybės, kokią šiandien turime, nebūtų, jei mes nebūtume NATO. Saugumas yra mūsų gyvenimo kokybės garantas. Negi mes šiandien nesame pasiruošę sau, savo vaikams, savo saugiai ateičiai per metus skirti po 100 litų?
Už automobilio draudimą mes mokame daugiau, už vieną naktį atostogų prie jūros mokame maždaug tiek ir to nė nekvestionuojame. Argi tikrai saugumas, kuris yra viso kito, ką turime, pagrindas, nevertas investicijos?
Žinoma, euras yra reikalingas, mes jį privalome įsivesti. Bet turime pagaliau suvokti, kad gynyba turi būti finansuojama ne prišokamai, o nuolat, kad ją būtų galima planuoti, kad būtų galima numatyti karinius pirkinius. Nuo to priklauso, ar grėsmės akivaizdoje, kai susirūpinti bus per vėlu, turėsime kuo gintis. Tai rimta pamoka, pasistenkime ją išmokti laiku.
– Lietuvos parlamentinės partijos ruošiasi pasirašyti susitarimą dėl gynybos finansavimo. Jos kalba, kad gynybos finansavimą padidinti iki 2 proc. BVP realu anksčiausiai 2020 m. Ar NATO tiek lauks?
– Viskas priklauso nuo to, kokio saugumo mes patys norime. Svarbiausia, yra pradėti didinti gynybos finansavimą. Investuokime dar šiemet, jei rasime, bent šiokią tokią sumą pačioms būtiniausioms reikmėms. Tiek, kiek išgalime. Nuspręskime, kad kitąmet pridėsime tiek, kad būtų 0,9 proc. BVP. 2016 m. pasiekime 1 proc. BVP. Tokį planą esame pristatę NATO. Mažiausiai tiek iš mūsų tikimasi.
2016 m. pasiekime 1 proc. BVP. Tokį planą esame pristatę NATO. Mažiausiai tiek iš mūsų tikimasi.
Pradėkime nuo šių žingsnių. Ženkime pirmiausia juos, nes kol kas svarstymai apie 2 proc. atrodo lyg nuolat tolstantis horizontas.
Nuolat teisinamės, kad štai negalime dėl to, štai negalime dėl šito. Taip, tai sunku. Bet ar tikrai nėra verta pradėti bent nuo mažų žingsnių? Šiandien pakelkime tiek, kiek galime šiandien, o rytoj tiek, kiek galėsime rytoj. Siekime to kuo greičiau.
– Kaip mes atrodome paties Ajanso akyse, kai vienu metu kartu su Lenkija prašome konsultacijų pagal 4 sutarties straipsnį, o patys tuo pačiu metu NATO dalyvaujame vos per pusę, skirdami 0,78 proc. BVP? Ar mūsų gynyba irgi bus tik pusinė?
– Gynyba nebus pusinė. Tai ir yra NATO. Tai yra solidarumas. Jei šalis jaučiasi nesaugi, tai NATO nesako, kad tik ji nesaugi. Nesaugus visas Aljansas. Grėsmės yra bendros ir solidarumo supratimas čia yra labai svarbus. Šiandien, kai mums neramu, sąjungininkai mums padeda ir padės ateityje. Tačiau, jei mes toliau nieko nepadarysime patys, tapsime tik saugumo vartotojais, tai niekas į mus rimtai nežiūrės.
Kita vertus, negalima sakyti, kad Lietuva – tik pusiau NATO. Lietuva išlaiko savo įsipareigojimus NATO kitose srityse. Net per krizę Lietuva išlaikė savo pajėgas Afganistane. Mūsų kariai yra vertinami labai gerai.
Mes vieninteliai iš tokio dydžio šalių vadovavome visai provincijos atkūrimo grupei. Mūsų specialiosios pajėgos yra vertinamos labai gerai. Mes smarkiai padidinome priimančios šalies paramą oro bazei Šiauliuose. Mes vykdome savo įsipareigojimus, dalyvaujame misijose, gynybos planavime. Vykdome ir įgyvendiname mums keliamus tikslus.
Mes atrodome tikrai neblogai, bet, jei norime tikro, rimto ir gero saugumo, turime daryti daugiau. Šiandien mes dar turime šiokį tokį kreditą, bet pasitikėjimas nėra beribis. Negalime tuo piktnaudžiauti.
– Prieš penkerius metus buvo skaičiuojama, kad Lietuva į NATO biudžetą įmokėjo 10 mln. eurų, o gavo apie 30 mln. eurų. Kaip dabar pasikeitę šie skaičiai?
Paskaičiuokime vien šešis naikintuvus su degalų papildymo lėktuvais, su kariais, kuriuos dabar atsiuntė JAV. Jų mes patys nenusipirktumėme niekada.
– Krašto apsaugos biudžetas dabar yra 980 mln. litų, o ta saugumo garantija, kurią gauname, saugumo kokybė yra neįkainojama. Tai nepasveriama pinigais. Tai yra daug kartų daugiau.
Apskaičiuokime kain vien šešių naikintuvų su degalų papildymo lėktuvais, su lakūnais ir kariais, kuriuos dabar atsiuntė JAV. Jų mes patys nenusipirktumėme niekada.
Pajėgos, kurios mus gins kartu su mumis, kurios atgrasins potencialų priešininką net negali būti vertinamos tik pinigais. Tai yra šimtus kartų daugiau.
– Lietuvoje populiaru kalbėti, kad, jei vis dėlto būtume užpulti, tai pirmas valandas ar net savaites turėtume atlaikyti vieni. Esą NATO partneriai atvyktų gerokai pavėlavę. Ar tai pagrįstos kalbos?
– Tai mitas. Per visą istoriją NATO sugebėjo apginti savo šalis ir užtikrinti šalių narių saugumą be kovos veiksmų, neiššovusi šūvio. Gynyba, visų pirma, paremta pasirengimu ir atgrasa. Mūsų pajėgų vystymas, jų mokymas, bendradarbiavimas, pratybos, išdėstymas, planai, vadovavimo struktūra, pagaliau Aljanso politinis sutarimas – viskas yra tai, ką priešininkas mato ir dėl ko supranta, kad jo agresija nepasiteisins. Tai yra NATO pagrindas.
– Politologas Harlanas Ullmanas teigia, kad Krymo okupacija yra geriausia, kas galėjo atsitikti NATO, nes organizacija bus priversta permąstyti savo veiklą, susivienyti. Ar pritariate tokiai pozicijai?
– Mintis ir teisinga, ir labai žiauri. Tačiau, ar iš tikrųjų reikia, kad būtų okupuota mūsų kaimyninės šalies dalis tam, kad mes pradėtume rimčiau žiūrėti į savo saugumo problemas? Ta kaina yra per didelė.
Manau, jei rimtai žiūrėtume, kol nevyksta tokios krizės, tai galėtume padaryti, kad krizės apskritai neįvyktų. Šiandien, deja, yra taip, kaip yra. Padarykime viską, kad ta situacija bent jau neblogėtų.
– JAV ir Didžioji Britanija dabar yra kritikuojamos, kad neva leidžia Rusijai elgtis kaip tinkamai, nors 1994 m. sutartimi buvo įsipareigojusios Ukrainai. Kaip jums atrodo, ar į krizę Kryme NATO, JAV, Didžioji Britanija reagavo tinkamai?
– Ukraina nėra NATO narė. Skirtumą tarp buvimo nare ir nebuvimo mes šiandien matome akivaizdžiau nei bet kada. Kad Ukraina bus ginama automatiškai, niekur nėra nurodyta. Tikiuosi, kad agresija nebesitęs, bet, jeigu taip atsitiktų, Ukraina pati turi priimti sprendimus, kaip į tai reaguos.
Dėl Vakarų, viso demokratinio pasaulio reakcijos, aš manau, svarbiausia, kad ji būtų kuo vieningesnė. Rusijai turi būti aiškiai parodyta tolesnės agresijos kaina. Turime galvoti, kuo dar padėti ukrainiečiams.
Tai, kad šiandien Rusijos agresija sustojo, manau, irgi yra mūsų vieningumo pasiekimas.
Kol kas Vakarų reakcija buvo gana vieninga. Tai, kad šiandien Rusijos agresija sustojo, manau, irgi yra mūsų vieningumo pasiekimas.
Rusija žino, kad, jei agresija tęsis, sankcijos bus griežtesnės, izoliacija bus didesnė ir ta kaina, kurią jai teks sumokėti, gali būti didesnė nei potencialūs laimėjimai.
– Ar yra kokia nors galimybė, kad, jei Rusija žengs į Rytų Ukrainą, ten ji sulauks NATO ar NATO narių karinio atsako?
– Tikiuosi, kad šiandien Rusija suvokia, kad jau dabar visos linijos yra peržengtos ir agresija nebus tęsiama.
NATO jau padėjo Ukrainai. Mes su Ukraina esame partneriai, vyko bendri kariniai mokymai, pratybos. Ukraina iki šiol dalyvauja NATO operacijose Kosove ir Afganistane. Ukrainos fregata (karinis laivas) neseniai grįžo iš Indijos vandenyno iš operacijos prieš piratus. Ukrainiečių pajėgos yra dalyvavusios mokymuose ir pratybose su NATO pajėgomis.
Tikiuosi, kad šiandien Rusija suvokia, kad jau dabar visos linijos yra peržengtos ir agresija nebus tęsiama.
Sutikčiau su ta nuomone, kad tai, jog Ukrainos kariuomenė neišėjo malšinti Maidano, liko savo dislokacijos vietose, kai Maidane vyko pagrindinė demonstrantų vaikymo akcija, irgi yra pasekmė tos investicijos, kurią NATO padarė per ilgą laiką.
Šiandien, manau, mes esame pasiruošę ukrainiečius toliau mokyti, dirbti su jais. Atskiros NATO šalys gali turėti ir detalesnių bendradarbiavimo planų būtent šioje situacijoje.
Mes jiems padėsime ir tikrai tikiuosi, kad karinės agresijos nebus ir tiesioginės kovos pagalbos neprireiks.
– Kokios perspektyvos Gruzijai ir Ukrainai ateityje tapti NATO narėmis? Ar nesuklysta buvo pačios NATO, kai anksčiau buvo kalbama, jog jos galėtų prisijungti, bet iš tiesų tai taip ir neįvyko? Gal jas reikėjo priimti, nepaisant to, kad ne visi reikalavimai įvykdyti?
– Lengva kalbėti, kas būtų, jeigu būtų. Gruzija šiandien yra viena iš keturių NATO kandidačių. Dabar ji yra vertinama ir birželio mėnesį bus sprendžiama, kokius sprendimus priimti NATO viršūnių susitikime rugsėjį. Gruzija lieka labai stipri NATO šalis kandidatė. Ji atliko labai daug reikalingų ir būtinų namų darbų, įskaitant demokratiškus rinkimus, praktines reformas.
Ukraina tokią galimybę taip pat turėjo. Ji buvo NATO kandidatė, bet priėmė sprendimą, kad narystė nėra jos prioritetas. Manau, kad labai svarbu yra tai, kad kiekviena šalis turi pati nuspręsti ir pati pasirinkti savo ateitį. Ji turi tai padaryti laisvai. Bet kokį sprendimą mes gerbiame. Jei tos šalys norės būti NATO narėmis, mes jų kandidatūras rimtai svarstysime.
Šiandien Ukraina sako, kad tai nėra jos pirmalaikis uždavinys ir, tikriausiai, tame yra tiesos. Tačiau ateityje niekas negali atmesti tokios galimybės ir niekas negali uždrausti Ukrainai pasirinkti.
