Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Linas Balsys: „Labai abejoju, ar Dalia Grybauskaitė turi kompetencijos ką nors egzaminuoti anglų kalba“

Buvęs prezidentės patarėjas Linas Balsys, pats ketinantis siekti prezidentoi posto, tikina, kad jautė Dalios Grybauskaitės kerštą. „Kai asmeniniai charakterio bruožai naudojami kaip politinės veiklos instrumentas, nėra gerai“, – LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė jis.
Linas Balsys
Linas Balsys / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Rinkimuose pirštinę prezidentei  ketinantis mesti buvęs jos patarėjas L.Balsys teigia sieksiąs, kad Prezidento institucija nebūtų intrigų, susiskaldymo, kabinetinio teisingumo ir skandalų skleidėja. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Žaliųjų partijos pirmininku, kandidatu į prezidentus Seimo nariu L.Balsiu.

– Pone Balsy, sakėte, kad D.Grybauskaitės vietoje nesiektumėte antros kadencijos. Kodėl?

– Aš to nedaryčiau suvokęs, kad man nepavyko, kad tai nėra mano pašaukimas. Manau, tai galėtų suvokti ir pati prezidentė. Tačiau aš jau nesu jos patarėjas, tai – ne mano reikalas. Manau, D.Grybauskaitė bus labai stiprus kandidatas būsimuose rinkimuose. Jei ji nuspręs dalyvauti, rinkimų kampanija bus labai įdomi, gyva.

– Turite nuoskaudų?

– Ne. Neturiu nuoskaudų, kad atėjau į prezidentės komandą ir kad iš jos išėjau.

– Gal D.Grybauskaitė nevertino jūsų patarimų, neįvertino kaip specialisto?

– Nežinau. Negirdėjau pastabų, kad dirbau blogai, mes išsamiai diskutuodavome, aptardavome įvairias problemas. Jei prezidentė būtų turėjusi priekaištų, būtų juos pasakiusi į akis.

– D.Grybauskaitė, tapusi prezidente, viešųjų ryšių klausimais vis dar konsultavosi su buvusia atstove spaudai Rima Kaziliūniene, nors ji prezidentūroje niekada nedirbo. Jus tai skaudino?

– O kodėl turėtų skaudinti? Prezidentė yra laisva konsultuotis su tais, kuriuos pažįsta ir kuriais pasitiki. O su jūsų minėtu asmeniu D.Grybauskaitė yra dirbusi dar nuo Finansų ministerijos laikų. Nežinau, kodėl tas asmuo nedirbo prezidentūroje, aš to dažnai klausdavau, nes komandoje yra labai svarbu žmogus, turintis prezidentės pasitikėjimą. Tačiau aš taip ir neišgirdau atsakymo, kodėl ji neatėjo į komandą.

– Jūs puikiai pasirodėte Seimo rinkimuose, be jokios partijos laimėjote vienmandatėje apygardoje. Ar jums pasisekė dėl to, kad tada dar buvote siejamas su D.Grybauskaite?

– Ne, aš kaip tik buvau atsiejamas nuo D.Grybauskaitės. Kadangi išsikėliau save pats ir ėjau į rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas, rinkau reikalingus parašus ir labai daug bendravau su žmonėmis. O žmonės man labai dažnai sakydavo: „Tai čia tu? Tas, kuris išėjo iš D.Grybauskaitės komandos? Labai gerai padarei. Pasirašau.“ Aš susidūriau su tokiu vertinimu, o ne su tuo, kad esu kažkoks prezidentės pasiuntinys, siunčiamas į Seimą. Atvirkščiai, esu girdėjęs iš žmonių, kuriais neturiu pagrindo netikėti, ir tokių paliudijimų: kai prezidentė susitiko su Algirdu Butkevičiumi, esą jam buvo pasakyta jokiu būdu nekviesti Balsio į socialdemokratų sąrašą. Šis faktas mane labai nustebino, nes aš tikrai nesitikėjau, kad taip gali būti. Aš neketinau eiti į rinkimus nei su socialdemokratais, nei su kita partija. Aš tada dar net nebuvau pareiškęs, kad dalyvausiu rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas.

– Panašu, kad prezidentė kerštinga?

– Taip, tokių bruožų esama. Aš nekritikuoju prezidentės asmeninių bruožų, tačiau kai jie tampa politiniu instrumentu, kai reiškiamos simpatijos ir antipatijos, esą, tą pažįstu geriau, tai tas geras, o tas negeras, tai... Arba kai sugalvojama egzaminuoti būsimus ministrus dėl anglų kalbos. Su visa pagarba prezidentei labai abejoju, ar ji turi kompetencijos ką nors egzaminuoti anglų kalba. Kai asmeniniai charakterio bruožai naudojami kaip politinės veiklos instrumentas nėra gerai. Užimant tokias pareigas reikia pamiršti, koks tavo charakteris, reikia tolerancijos ir oponentui, ir buvusiam patarėjui, ir nepatinkančios partijos atstovui, kuris nori tapti ministru. Prezidentas turi būti aukščiau asmeninių ambicijų.

Su visa pagarba prezidentei labai abejoju, ar ji turi kompetencijos ką nors egzaminuoti anglų kalba. Kai asmeniniai charakterio bruožai naudojami kaip politinės veiklos instrumentas nėra gerai. Užimant tokias pareigas reikia pamiršti, koks tavo charakteris, reikia tolerancijos ir oponentui, ir buvusiam patarėjui, ir nepatinkančios partijos atstovui, kuris nori tapti ministru. Prezidentas turi būti aukščiau asmeninių ambicijų.

– Jūs manote, kad visuomenei bus priimtinas faktas, kad žmogus, kuris trejus metus dirbo prezidentės komandoje, staiga praregėjo ir tapo bene aršiausiu jos kritiku?

– Ką reiškia „staiga praregėjo“? Dirbdamas Seimo nariu aš labai daug bendrauju su rinkėjais, nemažai jų ateina pasikalbėti ne tik apie savo problemas, bet ir apie politiką, klausinėja, kas vyksta Seime, teiraujasi, kodėl atsisakiau prezidentės patarėjo pareigų, kas atsitiko. Jaučiu, kad žmonės  taip pat yra nusivylę. Aš nusivyliau matydamas iš vidaus, kas vyksta. Tas  sukiršinimas, intrigos, arogantiški valdymo metodai, valdžios institucijų nebendravimas... Supratau, kad ir žmonės tą patį jaučia. Įtampa tvyro ore. Tačiau to negali būti. Prezidento institucija turi daryti giedrą politinę padangę o ne perkūnijas, žaibus ir uraganus.

– Bet visuomenės nuomonės tyrimai rodo kitką. Taip, D.Grybauskaitės populiarumas sumažėjo, tačiau ji yra populiariausia, ją palankiai vertina daugiausiai žmonių.

– Prezidento institucija visada aukštai vertinama. Visi prezidentai turėjo aukštus reitingus, netgi Rolandas Paksas, kol neprasidėjo skandalas, buvo palankiai vertinamas. Žmonės gerbia šią instituciją. Tačiau visai neseniai man paskambino bičiuliai, rengiantys nieko bendra su politikais neturinčius seminarus ekologijos temomis. Jie papasakojo, kad viename seminarų, kuris vyko Kauno rajone,  atsistojo žmogus ir pasiūlė priimti rezoliuciją, raginančią nebalsuoti už Dalią Grybauskaitę. Ir visi tame renginyje dalyvavę priėmė tokią rezoliuciją! Žinoma, į tai galima žiūrėti ir su humoru – ką reiškia mažas miestelis Kauno rajone? O jeigu tokių miestelių yra labai daug? Jeigu žmonės iš tikrųjų taip galvoja?

– Pone Balsy, ką jūs siūlote eidamas į prezidento rinkimus?

– Manau, prezidentas turi būti savotiškas taikytojas, derybininkas tarp institucijų. Konstitucija numato labai neblogas galimybes tai daryti. Joje išvardinta ir kitų gerų dalykų: įstatymų iniciatyvos, veto teisė. Tai – priemonės, kurios skatina dialogą tarp institucijų. Dabar Prezidento institucija yra labai uždara. Aš norėčiau, kad ji taptų atvira, kad būtų konsultuojamasi su visuomene, kad nebūtų galvojama, kaip apeiti, pavyzdžiui, referendumą dėl atominės elektrinės. Prezidentas ir jo institucija turi būti viešų diskusijų visuomenėje katalizatoriai. Norėčiau, kad prezidentūra būtų atvira ne tik kaip puikus, gražiai išdažytas architektūros ansamblis, bet ir kaip politinės architektūros ansamblis. Iš šios institucijos turi sklisti ne intrigos, ne susiskaldymas, ne kabinetinis teisingumas, kaip buvo Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atveju, ne skandalai dėl slaptos informacijos nutekinimo. Dabar situacija tokia, kad prezidentė yra įklimpusi į teisinius pažeidimus, tempia savo patarėją už ausų iš tos balos ir tai neįneša jokios harmonijos į politinę architektūrą. Aš norėčiau, kad mano prezidentūra būtų atvira, kad problemų turintys žmonės galėtų kreiptis į prezidentą.

– Ar jūs Prezidento rinkimuose dalyvaujate tam, kad laimėtumėte vietą Europos Parlamente?

– Ne, nematau jokio ryšio.

– Tačiau dalyvausite abiejuose rinkimuose?

– Taip, esu Žaliųjų partijos pirmininkas ir manau, kad kiekvienos politiškai aktyvios partijos pirmininkas turi būti rinkimų sąrašo viršuje, vesti partijos kandidatus į Europos Parlamentą. Į Prezidento rinkimus aš einu savarankiškai, ne kaip partijos kandidatas, partijos taryba tokiam mano sprendimui pritarė. O į Europos Parlamentą einu kaip politinės partijos lyderis.

– Sakote, kur išrinks, ten bus gerai?

– Aš labai tikiuosi, kad mane išrinks į prezidento postą, tada apie Europos Parlamentą nebus ir kalbos.

– Į Europos Parlamentą patekti irgi gerai?

– Gerai, nes mūsų sąraše yra žmonių, puikiai išmanančių europinius reikalus, kurie žino, ką daryti, kad Europos Parlamente neatsirastų kokių nors kvailų direktyvų, kurias Lietuvai reikės vykdyti.

– Kokį procentą surinktų balsų laikytumėte garbingu pasirodymu Prezidento rinkimuose?

– Neskaičiuosiu, tokios spekuliacijos yra žurnalistų ir politologų duona. Per Seimo rinkimus kai kurie politologai irgi sakė – ką ten tas Balsys, nieko jis nesurinks. Ir jie labai klydo.

– O dėl antro Prezidentų rinkimų turo? Esate tikras, kad jis bus?

– Beveik tuo neabejoju, nes paskutinės apklausos rodo, kad trečdalis žmonių balsuotų už D.Grybauskaitę. Tai reiškia, kad balsų neužteks, kad ji būtų išrinkta pirmajame ture.

– Laukia įdomūs rinkimai?

– Mes dar nežinome, ką pasakys D.Grybauskaitė. O jei ji pasakys, kad nedalyvaus?

– Tada rinkimai bus mažiau įdomūs?

– Nemanau, kad bus mažiau įdomūs. Tada bus mažiau diskusijų, ką gero ar blogo padarė prezidentė. Taip jau yra, kad visi antros kadencijos siekiantys prezidentai turi atsakyti už padarytus ir nepadarytus darbus, tai yra normalu. Jei prezidentė rinkimuose nedalyvaus, atsiras daugiau vietos kitų kandidatų idėjų, minčių kovai. Debatai galėtų būti kūrybiškesni. Manau, ir be D. Grybauskaitės rinkimų kova bus labai įdomi.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos