Buvęs Vokietijos ambasadorius Rusijoje, Indijoje ir Irane, patarinėjęs buvusiam Gruzijos lyderiui Michailui Saakašviliui, teigia, jog ekonominės sankcijos Rusijai privalo būti žymiai griežtesnės.
– Kaip vertinate Vokietijos ir kitų valstybių atsisakymą suteikti karinę pagalbą Rusijos ir jos remiamų kovotojų atakuojamai Ukrainai? Kaip tai atrodo, kai visi iš esmės sutaria, kad Krymas buvo aneksuotas? Ar tai nėra suverenios valstybės pareiga – ginti savo teritoriją?
– Vokietija pritaria NATO ir ES pozicijai, jog Rusija pažeidė po Šaltojo karo Europoje įgyvendintus susitarimus. Rusija pažeidė tiek dvišalius, tiek tarptautinius susitarimus dėl buvusių Sovietų Sąjungos valstybių suverenumo taip, kaip XX amžiaus viduryje Sovietų Sąjunga įsiveržė į Varšuvos pakto narių teritoriją, grasino Vakarų Berlynui, kontroliuojamam JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, vykdydami blokadą 1948-1949 metais.
Tuo metu nebuvo suduotas karinis smūgis, buvo atsakoma politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, kol sovietai galiausiai atsitraukė iš rytų ir centrinės Europos, kur vis sugrįždavo – 1953 metais Rytų Berlyne, 1956 – Vengrijoje, 1968 – Čekoslovakijoje, vis grasino įsiveržti ir į Lenkiją.
Karinis Vakarų atsakymas būtų įžiebęs naują pasaulinį karą, todėl buvo ieškoma sutarimo. Sėkmingas ES vystymasis, Vokietijos atstatymas, demokratijos plėtra, laisvos rinkos principų perėmimas, nepriklausoma teisinė sistema ir Šiaurės Atlanto sutarties siūlomas saugumas užtikrino, kad sovietų metodai niekaip nebuvo pritaikyti Vakarų Europoje. Galiausiai ekonominių problemų pakirsta Sovietų Sąjunga sugriuvo pati.
Karas rytų Ukrainoje iškelia tas pačias rizikas, kokias būtų turėjęs ir tiesioginis Vakarų valstybių karinis įsikišimas centrinėje Europoje. Ekonominis spaudimas agresiją Ukrainoje demonstruojančiai ir Krymą aneksavusiai Rusijai turi augti, taip versdamas patirti kainą, kurią gali kainuoti karinės intervencijos į buvusias Sovietų Sąjungos šalis.
Abiems pusėms naudingos paliaubos turi būti skelbiamos ir kariniai veiksmai nutraukiami, net jei dabar ir negalima pasiūlyti politinio problemos sprendimo.
Šis teiginys, deja, taps realybe, tik jei Ukraina, bendradarbiaudama su JAV, ES ir kitomis tarptautinėmis institucijomis, sugebės išbristi iš ekonominės krizės, atlikti būtinas socialines ir politines reformas, protingai vystys šalies demokratiškumą ir ekonomiką.
– Kiek reprezentuojanti vokiečių visuomenės nuomonę yra pozicija, kurios laikosi buvęs šalies kancleris Gerhardas Schroederis? Ar sutinkate su G.Schroederio teiginiais, kad Vladimiro Putino veiksmai yra pateisinami, o Kremliaus lyderis yra demokratas?
– Tokia nuomonė, kokios laikosi ponas Schroederis, yra Vokietijos visuomenės nuomonės mažumos atspindys. Putino veiksmai nėra niekaip pateisinami, o vadinti jo demokratu negalima pagal jokią vakarietišką politinių vertybių skalę
– Ką manote apie galimą Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos posūkį į Vakarus? Ar Vakarai bus tokie naivūs?
– Lukašenka jaučia naujos karinės ir kaimynų atžvilgiu agresyvios Rusijos karinės doktrinos grėsmę. Galimos kalbos dėl artimesnio Baltarusijos ir ES bendradarbiavimo labai daug priklausys nuo Lukašenkos politinės valios paleisti dėl politinių sumetimų įkalintus opozicijos atstovus. Baltarusija dalyvauja ES Rytų partnerystės programoje nuo 2009 metų, tad galimybių santykių gerinimui yra, net jei ir demokratinių reformų galimybė šioje šalyje nėra didelė.
Didžiausia bausmė Rusijai – dėl agresijos Ukrainoje ji prarado patikimos partnerės vardą tarptautinių klausimų sprendime.
– Kaip manote, kodėl Europoje yra tiek nedaug valstybių, sutinkančių su griežtesnėmis sankcijomis Rusijai – tokiomis kaip tarptautinių mokėjimų įskaitymo (SWIFT) sustabdymas? Sudėjus tai su nenoru tiekti Ukrainai karinę pagalbą, kokią įtaką toks silpnų sankcijų derinys turės V.Putino veiksmams?
– Europa ir JAV palengva juda ekonominių ir kitų sankcijų keliu. Jei akivaizdaus progreso nebus, nepasibaigs kariniai veiksmai rytų Ukrainoje, manau, kad bus taikomos naujos, griežtesnės sankcijos, kurios bus griežtinamos su kiekvienu nauju žingsniu.
– Koks turėtų būti Vakarų atsakas, kad Rusija pagaliau suprastų, jog bet koks bandymas kištis į buvusių Sovietų Sąjungos respublikų erdvę bus netoleruojamas?
– Didžiausia bausmė Rusijai – dėl agresijos Ukrainoje ji prarado patikimos partnerės vardą tarptautinių klausimų sprendime. Ji sulaužė tarptautinius susitarimus ir visiškai sunaikino tą partnerystės dvasią, kuri radosi po Šaltojo karo pabaigos. ES ir transatlantinių partnerių vieningumas turėtų veikti tvirtai, bent jau tol, kol jokios demokratijos ir žmogaus teisių reformos negali būti atliktos pačioje Rusijoje.
– Koks, jūsų nuomone, pagrindinis V.Putino tikslas?
– Rusija privalo vėl tapti pasauline galia, kuri galėtų savo interesus įgyvendinti tarptautiniu lygiu. Jis norėtų, kad Rusija dalyvautų visų globalaus masto krizių sprendime.
