Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis tokį Roko Milevičiaus startą kartu su komanda „Team Brunel“ vertina puikiai ir vadina visos Lietuvos buriuotojų
bendruomenės sėkme. „Tiksliau apie šios regatos reikšmę Lietuvai galėsime kalbėti po finišo Švedijoje kitų metų vasarą. Bet aš manau, kad svarbiausia, jog Rokas įrodė sau ir mums, kad lietuviai, kurie tikrai iki šiol nebuvo dominuojantys pasaulyje, gali pasiekti didžiausias buriavimo aukštumas“, – sako Naglis Nasvytis.
– Kaip jūs, profesionalas, vertinate Roko Milevičiaus ir „Team Brunel“ pirmajame regatos etape Alikantė-Keiptaunas užimtą trečią vietą?
– Trečia vieta tokiame įtemptame ir sunkiame etape, koks buvo šis iš Alikantės į Keiptauną, tikrai geras rezultatas. Įguloms teko patirti tiek alinančius karščius ekvatoriaus zonoje, tiek iškęsti žiemiškai šaltas, audringas ir “labai šlapias” buriavimo sąlygas pietiniame Atlante. Sėkmę šiame etape dėl greitai besikeičiančių oro salygų ir permainingų vėjų labai daug lėmė navigatorių sprendimai ir sėkmė.
-
Istorinis buriuotojo Roko Milevičiaus startas buvo sėkmingas: „Brunel“ komanda pirmauja
-
Jachtų lenktynėse aplink pasaulį į priekį išsiveržė R.Milevičiaus komanda „Team Brunel“
-
Buriuotojas Rokas Milevičius surengė ekskursiją po jachtą, skriejančią aplink pasaulį
-
Buriuotojas Rokas Milevičius pasidalijo originaliu filmu: jachtą „Brunel“ aplankė Neptūnas
Rokas puikiai įsiliejo į komandą, jo šypsena netgi sunkiausiomis sąlygomis tapo komandos veidu. Tik kėlė nerimą filmuotas epizodas, kai jis, vairuodamas jachtą, kaukė išalkusio vilko balsu (juokiasi). Įtariu, kad jis, kaip ir kiti, bus netekęs mažiausiai 7 kg svorio.
– Rokas Milevičius kiek netikėtai tapo ne tik profesionalų komandos nariu, bet ir reklaminiu veidu. Apibūdinkite Roką kaip žmogų ir sportininką.
– Su „Brunel“ komandos prezidentu diskutavome ne tik apie regatą, bet ir apie Roką. Prezidentas sakė: „Jūs, lietuviai, esate puikūs žmonės. Mes patikėjome Roku, nes jis – ramus, turintis puikius fizinius duomenis, patyręs buriuotojas – labai darbštus ir patikimas. Mes tikrai nesitikėjome, kad jis taip sėkmingai įsilies į mūsų komandą“.
Rokas – ramus, turintis puikius fizinius duomenis, patyręs buriuotojas, labai darbštus ir patikimas.
Roko Milevičiaus patekimas į profesionalų komandą – pats didžiausias jo kaip sportininko ir žmogaus įvertinimas. Nes ratas, iš kurio septynios šios prestižinės regatos komandos renkasi įgulą – labai uždaras.
Pasaulyje dominuoja Naujosios Zelandijos, Australijos, Olandijos, Danijos buriuotojai. Jie turi net specialias jaunimo ruošimo programas būtent šioms lenktynėms. Tai, kad jie įsileido lietuvį, yra didžiulis paties Roko, jo trenerio ir tėvo Mariaus Milevičiaus pasiekimas, kuriuo Lietuva dar ilgai didžiuosis.
Apskritai, po sėkmingų Roko Milevičiaus, Gintarės Volungevičiūtės, jachtos „Ambersail“ pasirodymų jūrinėse regatose ir, žinoma, Rokui patekus į „Brunel“ komandą, Lietuva buvo perkelta į aukštesnę pasaulinės buriuotojų asociacijos grupę. Iki šiol mes buvome kartu su tokiomis valstybėmis kaip Bulgarija, Rumunija. O dabar esame pagrindinėje regiono grupėje kartu su Skandinavijos valstybėm.
– Ar Roko patekimas į profesionalų komandą yra daugiau jo asmeninis, ar ir visos buriuotojų bendruomenės nuopelnas?
– Tu negali į tokį lygmenį ateiti iš nežinia kur, būtina patirtis. Rokas daug dirbo, kad sukauptų neįkainojamą olimpinę patirtį. Tačiau labai svarbu, kad Roką daugelį metų palaikė ir jo klubas, ir Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Tarkime, jachta „Ambersail“, kuria plaukė ir Rokas. Tai buvo galimybė išmokti buriuoti vandenynuose. Be tokios patirties jokio atrankos konkurso nelaimėtum. Ir, žinoma, labai svarbios Roko asmeninės savybės, kurias jis išsiugdė ir tai, ką jam davė tėvai.
– Ar, jūsų manymu, Rokas bus tik vieniša pirmoji kregždė profesionalų komandoje? O gal dabar visi mūsų buriuotojai bus geriau reitinguojami ir kviečiami į panašius projektus?
– Rokas išdrįso siųsti paraišką komandos skelbtam konkursui ir nugalėjo bene 300 konkurentų iš viso pasaulio. Iki šiol to nedrįso siekti nė vienas lietuvis. Gali būti, kad užsikrėtę R.Milevičiaus pavyzdžiu, laimę bandys ir kiti. Juk Rokas sukūrė tikrai teigiamą tylaus, darbštaus, profesionalaus lietuvio buriuotojo įvaizdį.
– Kaip skaitytojui, kuris neburiuoja, bet vairuoja automobilį, paaiškintumėte, kas yra „Volvo Ocean Race“ jachtų lenktynės?
– Svarbu suvokti, kad mes nesame vien tik žemdirbių karta, o mūsų svarbiausias valgis – cepelinai. Tai mums buvo kalama beveik 50 metų. Manau, kad lietuviai turi daug laisvos dvasios, polėkio. Iš būtent „Volvo Ocean Race“ yra puikus įrodymas, kad mes – ne tik žemdirbiai. Juk daugybė žmonių daugelį metų dirba, treniruojasi, kad patektų į šias lenktynes ir įgyvendintų savo svajonę.
Ši regata – tai pats sunkiausias išbandymas ekstremaliom sąlygom. Žinant, kad, kilus pavojui, tau niekas nepadės. Todėl mes labai didžiuojamės galėdami įrodyti, kad ir lietuviai tai gali.
Iš esmės „Volvo Ocean Race“ galima lyginti su Dakaro raliu. Skirtumas tik tas, kad čia ne smėlis, o vandenyno bangos ir stiprūs vėjai. Ir, kad startavę viename pasaulio krašte, po mėnesio buriuotojai jau finišuoja kitame.
Įgulos plaukia per keturis vandenynus (Atlanto, Indijos, Ramųjį ir Arkties). Sustojimai planuojami penkiuose žemynuose vienuolikoje šalių: Ispanijoje (Alikantė), Pietų Afrikoje (Keiptaunas), Jungtiniai Arabų Emyratai (Abu Dabis), Kinija (Sanija), Naujoji Zelandija (Oklendas), Brazilija (Itajai), Jungtinės Amerikos Valstijos (Niuportas), Portugalija (Lisabona), Prancūzija (Lorjanas), Nyderlandai (Haga), Švedija (Geteborgas).
– Koks galutinis „Volvo Ocean Race“ rezultatas jus ir Lietuvos buriuotojų sąjungą džiugintų? Roko tėvas sakė, kad jam svarbiausia, jog sūnus grįžtų gyvas ir sveikas.
– To paties klausiau ir „Brunel“ komandos atstovų. Jie paaiškino, kad „Volvo Ocean Race“ – tai ne olimpiada, kur pakanka tik dalyvauti. Tikslas aiškus – nugalėti. Jei jie nesitikėtų nugalėti, tai ir nedalyvautų. Nes tai – labai brangus projektas, vienos komandos lenktynių biudžetas svyruoja nuo 14 mln. iki 15 mln. eurų. Manau, jie yra puikiai pasirengę – ir fiziškai, ir moraliai.
– Buvo juokaujama, kad Roko komandos jachta plauktų daug greičiau, jei vienas iš tarpinių finišų būtų Klaipėdoje. Ar tai – realu?
– Taip, buvo tokių planų. Bet jų įgyvendinti nepavyko, nes surengti tokią buriavimo šventę kainuoja labai daug, reikia pritraukti didelių investicijų, prašyti valstybės paramos. Reikia pačiu aukščiausiu lygiu paruošti molus, uosto akvatoriją, komandų būstines, logistikos ir pramogų infrastruktūrą. Klaipėda negali šioje vietoje konkuruoti su Abu Dabiu.
Kita vertus, šio plano nereikia atsisakyti. Manau, ir daugeliui buriuotojų būtų įdomu atrasti naujų vietų.
– Kadaise ir “Ambersail” Lietuvos tūkstantmečio odisėja atrodė kaip sapnas. Kiek realu, kad “Volvo Ocean Race” lenktynėse kada nors startuos jachta su Lietuvos trispalve?
– Mes gyvi mintimi, kad taip kada nors gali įvykti. Bet čia ir vėl lems daug faktorių. Ir ne tik finansai. Įgulos parinkimas – taip pat sudėtingas klausimas.
Matote, net ta pati “Brunel” komanda yra tarptautinė, joje tik kapitonas ir dar vienas įgulos narys yra olandai. Kiti septyni – geriausi buriuotojai iš įvairių pasaulio šalių.
Tad supraskite, kad Lietuvos jachta plauktų nebūtinai vien lietuvių įgula. Galbūt tai galėtų būti jungtinė Skandinavijos ir Baltijos šalių komanda. Tai – finansine ir buriavimo kokybės prasme realesnis projektas. Ir tai tikrai būtų labai didelis postūmis buriavimo plėtrai mūsų regione.
