Lietuvoje per metus padaroma apie 10 tūkst. abortų. Pernai 113 abortų atlikta paauglėms iki 17 metų, 4 abortai atlikti mažametėms iki 14 metų. Dvi iš šių mažamečių buvo jau gimdžiusios arba atlikusios abortą prieš tai.
– Gal galėtumėte pateikti skaičius, kiek Lietuvoje per metus atliekama abortų?
– Lietuvoje per metus padaroma apie 10 tūkst. abortų. 113 abortų padaryta paauglystėje, kai besilaukiančios merginos buvo jaunesnės nei 17 metų. 4 abortus pasidarė net ne paauglės, o greičiau vaikai iki 14 metų. Iš tų 4 atvejų pusė yra tokių, kai nebetaikoma net pirminė konsultacija. Pacientės jau gimdė arba prieš tai darėsi abortą.
– Ką rodo tokie atvejai, kai abortus darosi mažamečiai?
– Kalbėdami apie abortų klausimą turime suprasti, kad tai kova su kitų problemų pasekmėmis. Reiktų kalbėti apie lytinį ugdymą, taip pat daugiau dėmesio skirti moterims, kurios ateina darytis abortų. Reikia aiškintis, kodėl jos ateina, ar jos žino, kokios pasekmės laukia. Tokioje situacijoje atsidūrusios moterys jaučia didelį stresą. Klausimas – ar jos žino, kaip tą stresą valdyti? Gydytojai yra tie žmonės, kurie gali padėti.
– Galbūt geriau už gydytojus padėtų šeima?
– Atlikti tyrimai rodo, kad moterys iš tų žmonių, iš kurių turėtų sulaukti pagalbos, dažniau sulaukia spaudimo. Artimiausi, brangiausi žmonės neplanuoto nėštumo atveju spaudžia, kad būtų atliktas abortas. Reikia prisiminti, kad mes kalbame apie sprendimą, kuris lemia mažiausiai du gyvenimus.
 |
| Liutautas Kazlavickas |
– Jei abortų skaičius toks didelis, ar galima teigti, jog Lietuvoje jauni žmonės nežino kaip saugotis, jiems nėra siūloma tinkamų lytinio švietimo programų?
– Mes turėtume nuspręsti, ko mums labiau reikia. Aš pats labiau pasisakyčiau už lytinį ugdymą. Turime padėti jaunam žmogui subręsti, padėti jam suprasti, kas su juo darosi. Lytinis švietimas galėtų atsirasti tada, kai žmogus save suprastų ir turėtų vertybinį pagrindą.
Jau prieš šešerius metus yra parengtos programos, tačiau jos neteikiamos ministrams pasirašyti, nes vis dar yra daug diskusijų, ką turėtume dėstyti. O kol jos vyksta, jaunimas visą informaciją gauna pats.
– Lietuvos lenkų rinkimų akcija Seime yra užregistravusi siūlymą uždrausti abortus, jeigu jie daromi ne dėl medicininių priežasčių arba nusikaltimo. Už šį daug ginčų sukėlusį siūlymą balsavo ir jūsų frakcijos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narai. Kaip pats vertinate tokį draudimą?
– Toks pasiūlymas yra gera proga diskutuoti. Po šio įstatymo pateikimo prasidėjo svarstymai, kurių labai trūksta viešojoje erdvėje. Kas yra gyvybė, kada galima kalbėti apie jos pradžią, ar vaisius yra motinos dalis. Diskusijos bus tikrai netrumpos ir nelengvos, tačiau sprendimai turės būti priimti.
Mano pasiūlymas galėtų būti įgyvendintas daug paprasčiau. Tam pakaktų ministro įsakymo ir santykinai nebrangiai galėtume sumažinti abortų skaičių.
– Mes kalbame, jog pas psichologą reikėtų eiti moterims. O gal geriau įpareigoti tai daryti vaiko tėvą? Juk neretai abortai daromi dėl vyrų spaudimo.
Atrodo, kad Lietuvoje šios problemos net nėra, jeigu mes bandome užsimerkti ir jos net netiriame, tačiau užsienio tyrimai rodo, jog 60 proc. abortų atliekama būtent dėl vyrų spaudimo.
– Manau, jog moteriai konsultacijų tikrai reikia, tačiau su psichologu būtų naudinga pasikalbėti ir vyrui. Ypač tais atvejais, kai vyrai daro spaudimą moteriai darytis abortą. Atrodo, kad Lietuvoje šios problemos net nėra, jeigu mes bandome užsimerkti ir jos net netiriame, tačiau užsienio tyrimai rodo, jog 60 proc. abortų atliekama būtent dėl vyrų spaudimo.
Taip pat tyrimai rodo, kad 94 proc. moterų po to gailėjosi. Mes kalbame apie baisias pasekmes – šeimų suirimą, kaltės jausmą, nevaisingumą. Net ir dabar psichologai sako, kad susiduria su daug neigiamų abortų sukeltų pasekmių.
– Ar iš tokių konsultacijų bus naudos, jei moterys į jas bus varomos priverstinai?
– Kyla klausimas, ar moteris norėtų kalbėtis, bet akivaizdu, jog jai reikia kalbėtis. Ji turi sustoti ir blaiviai įvertinti situaciją be aplinkinių spaudimo. Mes turime sudaryti jai tam sąlygas. Po psichologo konsultacijos dar turėtų praeiti 3 ar 6 dienos, kol būtų leista priimti galutinį sprendimą.
– 10 tūkst. abortų per metus tokiai šaliai kaip Lietuva yra daug?
– Labai daug. Ypač, kai iš jų apie 6 tūkst. yra ne medicininiai abortai. Per metus Lietuvoje miršta apie 300 vaikų ir paauglių iki 18 metų. Dvidešimt kartų daugiau gyvybių nutraukiama sąmoningai.
 |
| Nėštumas |
– Ar psichologo kabinetas netaps dar viena kliūtimi moterims įgyvendinti jau priimtą sprendimą? Ar galimas atvejis, jog psichologai patars moterims daryti abortą?
– Teikdamas šį siūlymą konsultavausi su psichologais. Jie irgi sako, kad kartais yra situacijų, kai moteriai reikėtų aborto. Reikėtų kalbėti ir apie krizinio nėštumo centrų atsiradimą, kur būtų galima moteriai suteikti pagalba ne tik pokalbiu iki gimdymo, bet ir teikiant socialinę pagalbą po gimdymo. Turi būti sukurta gyvybės išsaugojimo infrastruktūra.
Visą interviu galite išgirsti "Žinių radijo" laidoje "Ryto espresso"
