Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas J.Žemgulys aukščiausiais balais išlaikė fizikos, matematikos, informacinių technologijų, anglų ir lietuvių kalbų egzaminus. Tiksliuosius mokslus visada mėgęs gimnazistas labiausiai abejojo dėl lietuvių kalbos įvertinimo. Penktasis šimtukas buvo jam staigmena. Tokius rezultatus šiemet pasiekė tik keturi abiturientai Lietuvoje.
Šiuo metu informatikos ir fizikos studijoms Edinburgo universitete besiruošiantis jaunuolis tikino, kad puikių rezultatų galima pasiekti pamėgus kurią nors discipliną ir sąžiningai atliekant namų darbus.
 |
| BFL/Butauto Barausko nuotr./Justas Žemgulys iš Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos |
Justą Žemgulį jau pagerbė premjeras Algirdas Butkevičius Valdovų rūmuose, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, bankas DNB, apdovanoti ketina ir SEB bankas.
– Paprastai „tiksliukams“ susidoroti su kalbų disciplinomis yra sudėtingiau. Kaip jums pasisekė?
– Anglų kalbą aš turėjau gerai mokėti, nes nuo pat vaikystės žiūrėjau televizijos kanalus anglų kalba. Priežastis paprasta – lietuviški nieko įdomaus nerodė. Labai mėgau kanalą „Cartoon Network“.
Apskritai, aš turiu kitokį supratimą, kas yra geras anglų kalbos mokėjimas. Manau, kad sklandžiai užsienio kalba kalba tas, kurį kiti maišo su vietiniu gyventoju. Dažnai išgirsdavau iš užsieniečių draugų abejonių, ar aš iš tiesų esu iš Lietuvos. Visada norėjau pagyventi aplinkoje, kur galėčiau tobulinti savo anglų kalbos žinias, tam pravers mano studijos. Geriau nei rusų kalbą moku japonų kalbą. Tai dar vienas mano pomėgis – domiuosi japonų animacija ir komiksais.
– Ar sudėtinga buvo apsispręsti, ką norėtumėt studijuoti?
– Visiškai ne. Visada mėgau matematiką ir fiziką. Vėliau ir informatiką. Tada pasidarė sudėtingiau nuspręsti – ką rinktis. Galvojau apie studijas Vilniaus universitete, tačiau pamatęs, jog Edinburge galima išsyk studijuoti fiziką ir informatiką, apsisprendžiau. Viena iš sąlygų buvo iš dviejų egzaminų surinkti ne mažiau kaip 90 balų. Aš siekiau maksimumo.
– Prisipažinote, jog mažiausiai tikėjotės šimtuko iš lietuvių kalbos egzamino. Kodėl?
– Mintis raiškiai dėstyti išmokau dalyvaudamas debatuose. Tačiau to nepakako, kad gaučiau gerus pažymius lietuvių kalbos pamokose. Debatuose išmokau reikšti savo požiūrį, pastebėjimus, o lietuvių kalbos pamokose mokė to nedaryti, o remtis žymių autorių mintimis. Man regis, nesu gavęs iš lietuvių kalbos didesnio pažymio nei devyni. Pati mokytoja sakė, kad šis šimtukas jai buvo maloni staigmena. Debatai – dar viena mano aistra. Tikiuosi, kad Edinburge galėsiu prisijungti prie vietos klubo.
– Kiek laiko ruošdavote namų darbus?
– Pamokas aš visada ruošdavau vėlai vakare. Grįžęs iš mokyklos neskubėdavau sėsti prie knygų. Dažniausiai sėsdavau prie kompiuterio, o namų darbus imdavau ruošti apie 22–23 val. Šiek tiek valandų nubraukdavau iš savo miego sąskaitos, bet stengdavausi atlikti savo pareigą. Mama kiek pykdavo, kad neišsimiegu, tačiau niekad nepriekaištavo dėl to, kiek laiko skiriu mokymuisi.
– Ar buvo tokių pamokų, kuriose tekdavo nuobodžiauti?
– O taip! Tai – lietuvių kalba. Tiesą pasakius, labai minimaliai laiko skyriau skaitymui. Anglų kalba skaityti man labiau patinka – dėl to nesiginčysiu.
– Ar artimieji nustebo pamatę rezultatus?
– Mama nustebo. Ji vis sakydavo: tu tik gauk tuos šimtukus. Aš jau prieš dvejus metus buvau pasakęs, kad bent iš dviejų dalykų turėsiu šimtukus.
– Ar per dvylika metų prireikė korepetitorių?
– Ne, nė karto. Teko nemažai savarankiškai mokytis, nes praleidau gana daug pamokų dėl savo veiklos projekte „Mokomasis Europos Parlamentas“. Teko ir į užsienį važiuoti, ir olimpiadose dalyvauti. Grįžęs į namus, peržiūrėdavau namų darbus ir kartais per dieną paruošdavau tai, kas buvo užduota savaitei.
Sistemiškai mokytis nemoku, ilgai sėdėti prie knygų – taip pat. Aš tiesiog moku susikoncentruoti į tai, ką mėgstu, ir pasiruošiu ilgajam laikotarpiui. Vis dėlto manau, kad sąžiningas namų darbų darymas yra efektyviausias būdas ruoštis egzaminams.
– Ar visada puikiai sekėsi mokslai?
– Blogiausia buvo pirmoje klasėje. Manęs nedomino mokslai, rezultatai buvo nekokie. Tačiau netrukus viskas pasikeitė.
Aš visiems siūlau mokytis tuos dalykus, kurie mėgstami ir žiūrėti, kaip galima integruoti į studijas. Yra gausybė pasirinkimų. Mėgsti skaičius – yra matematika, statistika, ekonomika. Tačiau dėl ekonomikos esu girdėjęs nemažai nesėkmingų istorijų. Ekonomikos studijos neveda jokiu keliu, jei nėra ambicijų.
– Neretai abiturientai, rinkdamiesi būsimą profesiją, galvoja, kaip vėliau galės užsidirbti. Ar toks pragmatiškas mąstymas nulėmė ir jūsų pasirinkimą?
– Ne, ir niekas iš draugų taip nedarė. Nenorėjau savęs sieti su tokia veikla, kad paskui negalėčiau sakyti, jog tai nuoširdžiai mėgstu.
Dabar didelių ilgalaikių planų neturiu. Po studijų planuoju bent porą magistrų – fizikos ir matematikos.
