Pasak jo, davusi greitų pinigų, Rusija sugebėjo primesti savo žaidimo taisykles. „Tai Ukrainai kainuos savarankiškumą, bet V. Janukovyčiui, kuris mąsto tik apie dvejus metus, to užteks“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako L. Kasčiūnas.
– Pone Kasčiūnai, Jūs domitės situacija Ukrainoje. Kokia padėtis šiandien Kijeve?
– Protestų intensyvumas mažėja. Jie vyksta ir dar vyks, nors ne tokie dideli, dar ilgai, bet tokios aistros, impulsyvumo jau nėra. Kodėl nepavyko pakartoti revoliucijos scenarijaus? Vienas pagrindinių dalykų – prezidentas Viktoras Janukovyčius, kitaip nei prieš devynerius metus, yra daug stipresnė politinė figūra. Nors oligarchai, kurie jį kažkada sukūrė kaip politiką, nuo jo beveik jau buvo nusisukę, jis vis tiek nedarė jokių nuolaidų. Tai rodo, kad per trejus prezidentavimo metus jis politinėje sistemoje sugebėjo sukurti tam tikrą savarankišką galios struktūrą: ypač per savo sūnų, per sūnaus aplinką išeiti iš politinio valdymo sektoriaus ir perimti daug verslų, bankų, padidinti savo kapitalą.
Labai svarbu, kad, lyg numatydamas galimus scenarijus, jis padidino atlyginimus saugumo, jėgos struktūrų darbuotojams. Tam tikra prasme jis tapo mažiau priklausomas nuo įvairių verslininkų, didžiojo verslo, kapitalo persistumdymo, ir tai jam leido būti šiek tiek stipresniam vykstant permainoms. Kitas dalykas, pati opozicija neturėjo akivaizdaus plano. Girdėjome daug kalbų, kad jie nori esminių reformų, peržiūrėti visą sistemą. Visi suprantame, kad tai iš esmės neįmanoma.
– Jūsų nuomone, opozicija tiesiog išsikvėpė?
– Per prieš devynerius metus vykusius protestus Viktoras Juščenka ir Julija Tymošenko išvedė žmones į gatves. Dabar žmonės į gatves išėjo patys, o opozicija tik ėjo paskui. Kai kažkokiu momentu su V. Janukovyčiumi buvo galima derėtis dėl vyriausybės sudarymo, priešlaikinių prezidento rinkimų, žmonės neleido to padaryti – opozicija neturėjo laisvės manevruoti, ji turėjo eiti paskui Maidaną. O Maidano žmonių nuotaikos labai paprastos – arba viskas, arba nieko. Taigi dabar yra taip.
Manau, kad bet kokie rimtesni pokyčiai įmanomi tik po 2015 m. prezidento rinkimų
Opozicijos lyderiai sako, kad Maidanas turi likti iki 2015 m. prezidento rinkimų, kad juos stebėtų, kad nebūtų falsifikacijų ir pan. Todėl ieškoma plano, bet jis labai sunkiai įgyvendinamas ir nelabai realus. Taigi situacija dar labai neapibrėžta.
– Vitalijus Klyčko per sekmadienio mitingą, kuriame dalyvavo iki 10 tūkst. žmonių (nebe tiek, kiek anksčiau), pasakė, kad bus surengtas streikas: iš pradžių – parodomasis, paskui – visuotinis. Ar tai realu?
– Kai kuriuose regionuose realu. To streiko apraiškas matėme Lvovo, Ivano Frankovsko, Ternopolio srityje, t. y. Vakarų Ukrainoje. Rytų Ukraina, įsikasusi į apkasus, tik stebi, kas vyksta, nes priklauso nuo Rusijos pramoninio komplekso ir rinkų. Jei rinktis reikėtų dabar, ten ir toliau būtų balsuojama už V. Janukovyčių ar panašų politiką. Taigi bandymai streikuoti būtų tik Vakarų ir Centrinėje Ukrainoje. Visa apimančio streiko nebūtų. Kol to nebus, kol tai nepersimes į Rytų Ukrainą, V. Janukovyčius, kad ir silpnesnis, stumtelėtas, vis tiek išliks Ukrainos prezidentas. Jis tikrai neišruošia skelbti priešlaikinių prezidento rinkimų.
– Pone Kasčiūnai, išeina, kad V. Janukovyčius iš tikrai gana sudėtingos situacijos brenda jei ne sausas, tai tik truputį sušlapęs?
– Jei 2015 m. rinkimai vyktų sąžiningai, jis tikrai nebūtų perrinktas – visos sociologinės apklausos rodo, kad per antrą turą jis pralaimėtų bet kuriam opozicijos kandidatui. Manau, kad, kaip politikas, jis savo istoriją jau baigė. Bet jis mąsto kitaip nei tradiciniai politikai Vakaruose – jis mąsto kaip klano atstovas, klano lyderis. Jis galvoja, kaip jam išgyventi iki kadencijos pabaigos likusius pusantrų metų, kaip sukaupti kapitalą, kaip tą kapitalą kažkur saugiai paslėpti, kaip pačiam saugiai išvažiuoti iš valstybės arba bent užsitikrinti garantijas, kad jo neištiktų J. Tymošenko likimas.
Todėl Rusija, žinodama, kaip jis mąsto, ir sugebėjo jam primesti žaidimo taisykles. Davė greitų pinigų, galbūt dabar duos dujų už mažesnę kainą, o per porą metų viską atsiims. Tai Ukrainai kainuos savarankiškumą, bet V. Janukovyčiui, kuris mąsto tik apie dvejus metus, to užteks. Sakyti, kad jis išlipo sausas, vargu ar galima, nes jis susilpnėjo geopolitiškai, neįsirašė savęs į istoriją, bet nebus išverstas iš posto.
– Ar Kijevas gali grįžti prie derybų su Europos Sąjunga?
– Manau, kad bet kokie rimtesni pokyčiai įmanomi tik po 2015 m. prezidento rinkimų. Iki tol bus tik pasitampymas į vieną ar kitą pusę, žaidimai, manevravimas – tikrai ne kokybinis pokytis.
