Išskirtiniame interviu 15min.lt A.Kurkovas pabrėžė, kad situacija Ukrainoje kur kas sudėtingesnė, nei gali atrodyti žvelgiant iš šalies. Opozicija neturi aiškaus lyderio ir komandos, galinčios skubiai vykdyti šaliai būtinas reformas. Tuo pat metu Maidano lyderiai taip ir nesulaukia aiškios didžiųjų Europos valstybių paramos, nes šios bijo gadinti santykius su Rusija.
– Jūs rašote detektyvus ir knygas vaikams. Gal galite trumpai ir suprantamai paaiškinti, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje?
– Trumpai paaiškinti, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, yra sunku. Situacija sudėtinga. Visuomenė pavargo nuo neapibrėžtumo, pavargo spėlioti, kokį raidos kelią renkasi šalis. Ukraina vietoje stovėjo 23 metus.
Kantrybė baigėsi ir susikaupusios neigiamos emocijos virto socialiniu sprogimu. Detonatoriumi tapo Ukrainos prezidento atsisakymas pasirašyti jau paruoštą laisvosios prekybos ir asociacijos sutartį su Europos Sąjunga Vilniuje.
– Pasigirsta kalbų apie galimą šalies skilimą. Ar jums tai atrodo realu?
Valdžia sąmoningai stengiasi sukurti situaciją, panašią į pasiruošimą pilietiniam karui.
– Valdžia sąmoningai stengiasi sukurti situaciją, panašią į pasiruošimą pilietiniam karui. Yra aiškus protestuojančiųjų konfliktas su valdžia – su Regionų partija, prezidentu, įsakymus vykdančia milicija.
Tam, kad situacija imtų panašėti į pilietinį karą, valdžia į Kijevą ėmė vežti savo šalininkus iš rytinės šalies dalies. Daugiausia tai buvo biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurie priklauso nuo vietinės valdžios.
Galbūt buvo tikimasi, kad įvyks susidūrimas tarp šių grupių, tačiau rytinėje Ukrainoje žmonės yra pasyvūs ir savanoriškai prieš integraciją į Europos Sąjungą ar opoziciją protestuoti neina. Ten kitas žmonių mentalitetas, ten visi bijo viršininkų, tačiau dauguma jau pavargo nuo Viktoro Janukovyčiaus ir totalinės korupcijos.
– Viename savo interviu esate minėjęs, kad Ukraina niekada neturėjo iš vakarinės šalies dalies kilusio prezidento. Galbūt greitai toks prezidentas atsiras?
– Manau, kad ir artimiausiu metu prezidento iš Vakarų Ukrainos nebus. Ši šalies dalis dabartinio prezidento suvokiama kaip maištaujanti kolonizuota teritorija. Valdžia net ir dabar nesupranta, kad Regionų partija prarado Vakarų Ukrainos kontrolę.
Po įvykių Maidane žmonės čia paklus tik demokratiškai išrinktiems vadovams, kurie turės tautos pasitikėjimą. Ir čia užprogramuotas konfliktas. Per pastaruosius trejus metus dauguma milicijos, mokesčių inspekcijos vadų, prokurorų buvo atvežti iš Donecko srities. Būtent todėl vakarų Ukraina dabartinę valdžią vertina kaip kolonizatorius.
– Kokie opozicijos šansai rinkimuose?
Gal paradoksalu, bet manau, jog protesto akcijos sumažino opozicijos lyderių populiarumą.
– Tokia opozicija, kokia yra dabar, turi mažai šansų laimėti prezidento rinkimus, o net jeigu taip ir įvyktų, opozicijos kandidatui būtų labai sunku įgyti visų šalies piliečių pasitikėjimą. Gal paradoksalu, bet manau, jog protesto akcijos sumažino opozicijos lyderių populiarumą.
Maidaną pradėjo ne politikai, o studentai. Politikai atėjo vėliau ir pabandė imti vadovauti šiam judėjimui. Yra trys opozicijos lyderiai, kurių kiekvienas turi savo ambicijas. Aiškesnę ideologiją turi tik politinė partija „Svoboda“. Opozicija neturi geros komandos, kuri galėtų pakeisti besitraukiančius ministrus ir imti dirbti nedelsiant.
– Kodėl taip manote?
– Regionų partija pakartojo Komunistų partijos kelią. Ji naikino konkurentus ir nedavė augti alternatyvioms politinėms jėgoms. Regionų partija įtraukė daugumą patyrusių žmonių, kurie turėjo pakankamai patirties valdant valstybę ir norėjo likti valdžios institucijose.
Tik su Regionų partija ir V.Janukovyčiumi pastaruosius trejus metus kalbėjo V.Putinas. Naujai valdžiai teks vėl iš naujo ieškoti kelių, kaip bendrauti su Rusija. Tuo pat metu, opozicijos atstovai neturi politinio autoriteto Vakaruose. Vitalijus Klyčko turi sportinį, bet ne politinį autoritetą.
– Kaip manote, ar V.Klyčko būtų tinkamas opozicijos kandidatas prezidento rinkimuose?
– Jis Vakaruose per daug romantizuojamas, tačiau realiai jis neturi valstybės valdymo patirties. V.Klyčko didžiausias pliusas yra tai, jog jis yra sąžiningas. Didžiausias minusas – jis nemoka atsirinkti žmonių ir neturi geros komandos.
– Kaip vertinate JAV ir ES poziciją Maidano įvykių fone?
– ES ir JAV bando paveikti situaciją ir jų pastangos nėra visiškai bevaisės, tačiau reikia suprasti, kad, be Lietuvos ir Lenkijos, kitos šalys Ukrainos eurointegracija nėra ypatingai suinteresuotos. Vokietijai, Prancūzijai, Austrijai geri santykiai su V.Putinu yra svarbesni nei Ukrainos problemos.
JAV į pasaulinę politiką žvelgia plačiau ir jai Ukraina svarbi dėl geopolitinės įtakos plėtimo ir Rusijos galių mažinimo.
– Kokią įtaką Ukrainai daro Rusija?
Valdant V.Janukovyčiui nei viena prorusiška partija Ukrainoje taip ir nesustiprėjo.
– Rusija nori kontroliuoti Ukrainos užsienio politiką, tačiau tam ji privalo daryti įtaką vidaus politikai. Valdant V.Janukovyčiui nei viena prorusiška partija Ukrainoje taip ir nesustiprėjo, nes taip būtų sukurta konkurencija Regionų partijai.
Kryme yra kelios tokios politinės jėgos, bet jos itin silpnos, korumpuotos, turi blogą reputaciją. Politologai pastebi, kad šie politiniai junginiai ima Rusijos pinigus, tačiau nedaro nieko, kad gerintų jos įvaizdį. Rusakalbiai Ukrainos gyventojai rinkimuose balsuoja už V.Janukovyčių.
– Jūs esate rašytojas. Kaip vertinate žodžio laisvę Ukrainoje? Tenka matyti portalų, kurie apie įvykius Maidane nerašo beveik nieko.
– Spaudos laisvė tai televizijos kanalo ar interneto portalo valdytojo laisvė. Per pastaruosius dvejus metus pusę laikraščių, žurnalų ir didžiąją dalį populiariausių tinklalapių supirko dirbtinai V.Janukovyčiaus sukurtas oligarchas Sergejus Kurčenka.
Jis yra dabartinio prezidento piniginė, iš kurios bus imami pinigai kitai prezidento rinkimų kampanijai. (27-erių S.Kurčenka valdo įmonių grupę „Gas Ukraine“, kuri užima 18 proc. Ukrainos dujų rinkos, o jos apyvarta viršija 10 mlrd. dolerių per metus. Oligarchui priklauso žiniasklaidos grupės „The Ukrainian Media Holding group“, futbolo klubas Charkovo „Metalist“, bankas „Brokbiznessbank“, – red. past.).
Šiuo metu keletas žurnalistų protestuodami paliko jo valdomas žiniasklaidos priemones, tačiau tokių nėra dauguma. Vis dėlto Ukrainoje visada buvo ir yra nepriklausomų internetinių laikraščių, kurie necenzūruoja tekstų. Pavyzdžiui, portale „Radio Svoboda“ galima rašyti viską, ką galvoji. Ir tokių tinklalapių yra dar kelios dešimtys.
Tuo pat metu yra daug neva laisvų portalų, kuriuose pateikiama dezinformacija, paleidžiami gandai ir vykdomos informacinės provokacijos.
V.Klyčko pagal dabar galiojančius įstatymus net negalėtų kandidatuoti.
– Kalbėjome apie opozicijos pasiruošimą perimti valstybės vairą. Kokie, jūsų manymu, šansai jį išsaugoti dabartiniam prezidentui?
– Jei įvyktų pirmalaikiai rinkimai, V.Janukovyčiaus šansai laimėti būtų tikrai maži. Greičiausiai jis nelaimės ir 2015 m., kai numatyti kiti prezidento rinkimai. Juose bus daug tarptautinių stebėtojų, todėl rezultatų klastojimo galimybė bus minimali.
Vienintelis veiksnys, kuris V.Janukovyčiui leistų galvoti apie pergalę, yra tai, kad jo konkurentai yra silpni. Šansų laimėti turėtų vieningas opozicijos kandidatas, tačiau kol kas neaišku, ar jis bus.
– Ukrainos žiniasklaidoje jau buvo svarstomi galimi V.Janukovyčiaus ir V.Klyčko debatai?
– V.Klyčko pagal dabar galiojančius įstatymus net negalėtų kandidatuoti. Tokios įstatymų pataisos buvo priimtos prieš kelis mėnesius. Jeigu tvarka bus pakeista, jis iš opozicijos lyderių turi didžiausius šansus, tačiau ir čia yra pavojų. Neturėdamas patirties ir stiprios komandos jis nebus pajėgus vykdyti greitų reformų, o tai gali labai greitai nuvilti juo pasitikėjusius žmones.