Energetikos ministerija turi naują vadovą – buvusį „Klaipėdos naftos“ generalinį direktorių Roką Masiulį. Darbo partija iki paskutinės minutės tikino, kad kandidatą renka tik iš savo partijos narių, bet būtinai jį suderins su premjeru ir prezidente. Ministras buvo paskirtas žaibiškai – be diskusijų, be abejonių ir ne iš Darbo partijos. Komentarai buvo lakoniški. Bet patikėti, kad tai buvo Darbo partijos pasirinkimas, vis vien sunku, net jeigu Loreta Graužinienė tikina Roką Masiulį pažįstanti daug metų.
Vos prieš kelis mėnesius, kai Seime dirbo socialdemokrato Artūro Skardžiaus vadovaujama komisija, tyrusi buvusios Vyriausybės veiklą energetikos sektoriuje, SGD terminalas buvo jos dėmesio centre, o statyboms vadovaujantis „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis paties A.Skardžiaus buvo išvadintas „profesionaliu manipuliatoriumi ir sukčiumi“.
Pirminis išvadų variantas nieko gera nežadėjo – buvo siūloma kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad šios imtųsi vertinti terminalą. Ir tik po premjero įsikišimo formuluotė pakeista. Dabar ten įrašyta „įgyvendinus suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą organizuoti nepriklausomo audito atlikimą ir audito išvadą pateikti Seimui“.
– Kaip jūs įsivaizduojate tą auditą, pats save audituosite, atėjęs į ministro kėdę?
– Ataskaitos turės būti pateiktos Seimui, tas auditas be kokiu atveju turės būti nepriklausomas, profesionalus, kad galėtų tinkamai įvertinti.
– Bet užsakys jį Vyriausybė?
– Vyriausybė, taip.
– Ir jūsų ministerija, ko gero?
– Etikos klausimus reikės spręsti: ar nusišalinti nuo to klausimo, ar kaip – nežinau. Specialistai turės patarti, kad kokių nors nekiltų dviprasmybių.
– Bet jūs esate ramus, kad viskas bus gerai, kaip ir iki šiol buvo?
– Taip, aš esu ramus. Projektą vykdėme skaidriai, stengėmės daryti taip, kaip naudingiausia valstybei – su kuo mažesnėmis išlaidomis, priimdami optimaliausius sprendimus. Dvylika auditų praėjo, viskas gerai.
Mums turbūt blogiausias dalykas, kuris yra to labai ilgai užsitęsusio tyrimo pasekmė – mes apie porą mėnesių sugaišome šitam tyrimui, užuot statę terminalą. Gaila tų dienų, mes galėjome tiek daug kitų darbų padaryti.
– Ar šitos komisijos tyrimas turėjo poveikio terminalo statybos procesui?
– Mums turbūt blogiausias dalykas, kuris yra to labai ilgai užsitęsusio tyrimo pasekmė – mes apie porą mėnesių sugaišome šitam tyrimui, užuot statę terminalą. Gaila tų dienų, mes galėjome tiek daug kitų darbų padaryti. Taip, projektas eina pagal labai įtemptą grafiką, dabar baigiamoji stadija, bet visada yra neramu. Niekada nežinai, ar įranga nesuges lemiamu momentu, ar nebus termino praradimų (dėl kokių kitų priežasčių) – tą rezervą būtų gerai turėti.
– Vis dėlto, kodėl jūs komisijai negalėjote atsakyti į, rodos, tokius paprastus klausimus – už kiek bus išperkamas laivas ir kodėl jis nuomojamas, o ne perkamas, nes tai dideli pinigai? Kodėl tada neatsakėte komisijai, nes tai davė pagrindo didelei kritikai iš jų pusės?
– Atsakėme. Pakėlę popierius, Jūs pamatytumėte, kad net raštu į visus tuos klausimus buvo atsakyta. Kodėl pasirinkta nuoma, o ne pirkimas? Galėčiau ir dabar pateikti trumpai atsakymą. Pasaulyje dar niekas nėra pirkęs tokios įrangos. Pirkti SGD laivą galima. Bet tik laivą: jis tik nuplaukia, paima dujas, parplaukia. Mūsų įrenginys – SGD laivas su išdujinimo įranga ir visa kita specialia įranga, kuri paverčia jį terminalu. Tokius įrenginius projektuoja ir stato tik trys kompanijos pasaulyje. Ir visos jos tik nuomoja laivus.
Buvo visi atsakymai, kodėl objektyviais faktais remiantis buvo pasirinktas toks ar kitoks sprendimas. Tai pat buvo įrodyta, kad kitoks sprendimas būtų net brangesnis, bet, jeigu žmogus nuolatos tą patį teigia, ką padarysi.
– A.Skardžius sako, kad jis turi tokį elektroninį laišką, kuriuo jūs kreipėtės į kažkurią iš valstybės institucijų, prašydamas stabdyti komisiją, nes tai trukdo terminalo statybai. Kam jūs rašėte?
– Nenorėčiau atskleisti, kam aš rašiau, bet tai buvo privatus laiškas, kuriuo aš norėjau pasakyti, kad tie vieši pasisakymai realiai kenkia projektui. Mes nuoširdžiai buvome išsigandę. Suprantate, tai yra pavojinga. Juk statant tokį projektą, reikia būti atidžiam, reikia suprasti, kokia geopolitinė situacija, juk ne vien draugai aplinkui yra.
– Ar jūs ieškosite būdų, kaip tą SGD laivą paversti regioniniu, t. y., pritraukti latvius ir estus?
– Jau, galima sakyti, šitas projektas yra regioninis. ES energetikos saugumo strategijoje jis yra įrašytas pirmu numeriu, kaip vienas iš tų projektų, kuris Baltijos šalyse didina energetinę nepriklausomybę. Dar ką norėčiau atkreipti dėmesį į vieną faktą. EK užsakė studiją, kur Baltijos šalyse turėtų būti terminalas ir kokio tipo jis turėtų būti, koks turi būti pasirinktas technologinis modelis. Ir technologinis modelis buvo pasirinktas identiškas mūsų terminalui.
– Buvęs ministras, jūsų pirmtakas, kalbėjo apie tai, kad yra sumanymas dalį terminalo akcijų iškeisti į Inčiukalnio saugyklos akcijas? Jums tai yra girdėta, priimtina? Ką jūs apie tai galvojate?
– Man reikėtų susipažinti su ta situacija. Skamba įdomiai, intriguojančiai, pati logika gal ir galėtų veikti. Logiškai skamba tai, kad Inčiukalnio saugykla yra naudinga terminalui. Jeigu vasarą, pavyzdžiui, atsiranda labai pigių dujų, mes užsisakome laivą, atsivežame, supumpuojame į Inčiukalnį. Taip, ten jos kažkiek procentų pabrangs dėl šios operacijos, bet jeigu gauni 20 proc. pigiau...
– Ir tada dar apie AE projektą. Ką manote, ar šitas projektas turi ateitį?
– Per didelis klausimas, kad taip greitai atsakyčiau.
– Kaip pamenate, buvo referendumas. Ar galiu taip paklausti: jūs balsavote už tai, kad reikia atominės, ar už tai, kad nereikia?
– Nenorėčiau sakyti, kaip balsavau. Iš principo, aš tikrai nesu prieš kažką, išankstinių nuostatų neturiu. Bet kokiu atveju reikia priimti sprendimą, kuris naudingiausias valstybei. Reikia įvertinti daugybę veiksnių, daug studijų padaryta. Per sudėtingas klausimas, kad aš jums taip greitai atsakyčiau.
Politikoje daug ko buvo, net ir premjeras neseniai pasisakė, kad tai buvo politizuotas procesas. Reikia pamiršti ir tas nuoskaudas, ir judėti į priekį. Juk visi dirbame dėl valstybės.
– Premjeras yra sakęs, kad šitas postas – ne vieta mokytis, reikia ateiti esant specialistu ir viską žinoti. Kaip jūs manote, kiek jums reikėtų laiko, kad įsigilintumėte ir pradėtumėte priiminėti sprendimus, kiek jūs sau skirtumėte?
– Tradicinis periodas – 100 dienų. Manau, jis – pakankamai objektyvus, o į ką sugebėčiau įsigilinti greičiau, tai, be abejo, reikia greičiau.
– Grįžtant prie tos komisijos, prisimenant jos veiklą, kaip jūs manote, ar jums pavyks surasti bendrą kalbą su Seimu ir dirbti, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko, kai buvote „Klaipėdos naftos“ direktorius?
– Manau, kad reikia pamiršti tai, kas buvo. Politikoje daug ko buvo, net ir premjeras neseniai pasisakė, kad tai buvo politizuotas procesas. Reikia pamiršti ir tas nuoskaudas, ir judėti į priekį. Juk visi dirbame dėl valstybės.
– Jūsų paskyrimas buvo netikėtas. Dabar vis randasi tai vienas, tai kitas, kuris prisiima atsakomybę, kad tai jo dėka jūs čia patekote. Tai vis dėlto – kas buvo tas žmogus, kuris jums paskambino ir pasakė: „noriu, kad taptum ministru“?
– Tas žmogus buvo Loreta Graužinienė. Ji pasikvietė mane praėjusią savaitę ir uždavė klausimą, ar, jei būčiau siūlomas energetikos ministru, sutikčiau.
– Jokių kitų kontaktų su Darbo partijos nariais nebuvo?
– Ne, ne. Po to, skyrimo dieną, buvo kontaktų su kai kuriais prezidiumo nariais, bet L.Graužinienė buvo tas žmogus, kuris pasiūlė.
– Ar tam, kad taptumėte ministru, jums teko tapti Darbo partijos nariu, ar esate Darbo partijos narys?
– Ne, aš nesu partinis, niekada nepriklausiau jokiai partijai.
