Pasak gimnazistės, Ukmergės rajono savivaldybės veikla labiau domintų gyventojus, jei jie galėtų prisidėti prie jos darbotvarkės kūrimo.
- Siesikų gimnazijoje patys moksleiviai sprendė, kaip panaudoti 30 tūkst. litų iš mokyklos biudžeto. Ką įsigijote?
- Pirkome trūkstamas rūbų spinteles, suoliukus koridoriams, naujas kompiuterines priemones, garso kolonėles, sportinę aprangą. Viename mokyklos pastato aukšte buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
- Ar gimnazijos administracija jums patarė, ką reikėtų įsigyti?
- Buvo susirinkimas, žinoma, ir mes išklausėme direktoriaus nuomonę. Dalį pirkinių pasiūlė įsigyti administracija, dalį – mes. Moksleiviai norėjo sportinės aprangos varžyboms, garso kolonėlių, kai kurių kompiuterinių priemonių, suoliukų koridoriuose. Galiausiai sutarėme bendrai.
- Kodėl tokiems jauniem žmonėms reikėtų leisti nuspręsti, kaip bus išleisti pinigai iš mokyklos biudžeto?
- Manau, tokios iniciatyvos labai reikėjo, kadangi tai parodo, jog mūsų, gimnazistų, balsas yra girdimas, ir kad mokykla pirmiausia yra skirta mokiniams.
- Sakėte, kad moksleiviai norėjo naujos aprangos, kolonėlių, bet ar visi moksleiviai tam pritarė? Kaip jūs tarpusavyje nusprendėte, ką mokykla turėtų įsigyti?
- 2013 metų pabaigoje direktorius kvietė klasės seniūnus ir mokinių tarybos atstovus į susirinkimą, kuriame diskutavome, ką mokyklai reikėtų įsigyti iš sutaupytų lėšų. Klasės seniūnai ir mokinių tarybos nariai susirinkime pristatė savo ir klasiokų nuomones ir tos idėjos, kurios sulaukė daugiausiai palaikymo, buvo įrašytos į siūlomų įsigyti prekių sąrašą.
- Prieš tai sakėte, kad moksleiviams yra svarbu, kad jų balsas būtų girdimas ir kad į jų norus būtų atsižvelgta. Ar manote, kad tokia iniciatyva kaip ši paskatino moksleivius labiau domėtis mokyklos reikalais?
- Visi reikalai mums visada buvo artimi. Bet per šią iniciatyvą mes turėjome papildomų motyvų domėtis, kaip sekasi su vaizdo kamerų, suoliukų įrengimo reikalais ir taip iš dalies skatinti direktorių greičiauviską padaryti.
Labai ilgą laiką mokausi šioje gimnazijoje ir man yra natūralu, kad kiekvienam aktyvesniam mokiniui rūpi jo gimnazijos reikalai ir kas su ja vyksta ne tik pamokų metu.
Manau, jei gyventojai labiau domėtųsi, kas vyksta, ir negalvotų, kad jie yra nesvarbūs arba neturi balso.
- Siesikų gimnazijos plane skaičiau, kad mokykla svarsto įsigyti kameras, atnaujinti langus, duris, pasiūlyti daugiau ugdomųjų veiklų moksleiviams. Ar norite pasakyti, kad moksleiviai visa tai žino, jiem yra įdomu?
- Prieš kažkam vykstant gimnazijoje, mes apie tai išgirstame iš administracijos atstovų.
Mokykla iš tiesų stengiasi dalyvauti daugelyje įdomių projektų. Nors mūsų mokykla yra maža, joje gali išmokti ir jodinėti, joje gali mokytis ir produktyviojo mokymo, ir daug visokių kitų dalykų. Mokinių nuomonės išklausymas dažnai lemia, kad mūsų gimnazija yra bendruomeniška ir draugiška. Žinoma, prie viso to prisideda ir gimnazijos dydis, mes vienas kitą gerai pažįstame gerai ir nebijome reikštis.
- Kiek gimnazistų pas jus yra?
- Apie 240.
- Gal galite pateikti keletą pavyzdžių, kaip gimnazijoje bandoma įtraukti moksleivius į sprendimų priėmimą? Žinome pavyzdį su biudžetu, kai buvo leista paskirstyti sutaupytus 30 tūkstančių litų, taip pat jūsų svetainėje skaičiau apie moksleivių apklausas dėl uniformų įvedimo, ar yra kitokių pavyzdžių?
- Moksleivių apklausos vykdomos nuolat, jų metu klausiama, ko mokiniams labiausiai trūksta, ko reikia. Dažnai administracija klausia dėl veiklos kokybės, pamokų tvarkaraščio, autobuso laiko, būrelių pasiūlos, drausmės, naujų projektų įgyvendinimo. Administracija palaikė pačių mokinių suburtą šokių grupę, chorą, tai vienos iš tų veiklų, kurias pradeda patys mokiniai.
- Esate gimnazistai, kai kurie gal jau balsavote šiuose savivaldos rinkimuose, tad pabandykime perkelti jūsų gimnazijos modelį į savivaldybę. Jei savivaldybė bandytų daryti tą patį, ką darė jūsų gimnazija, ir pavyzdžiui, leistų gyventojams nuspręsti, kaip bus panaudotas tam tikras procentas biudžeto. Ar jums, jaunam žmogui, jau galinčiam balsuoti, tai būtų patrauklus pasiūlymas?
- Taip. Savivaldybė savo biudžete galėtų numatyti atskiras eilutes gyventojų siūlymiems projektams. Taip, manau, gyventojai labiau domėtųsi, kas vyksta, ir negalvotų, kad jie yra nesvarbūs arba neturi balso.
