– Jūs skaitėte paskaitas apie reklamą bei prekės ženklo komunikaciją. Kodėl šios temos tokios aktualios šiuolaikiniam studentui?
– Kiekvienas žmogus, priklausantis kažkokiai organizacijai, dirbantis kompanijoje ar studijuodamas konkrečiame universitete, tampa tos įstaigos, kuriai priklauso, prekės ženklo ambasadoriumi. Jis kuria tos įstaigos įvaizdį.
Tai, kaip jis atsiliepia apie tą organizaciją, kalbėdamas su kitais žmonėmis, atspindi jos vidinę prekės ženklo komunikaciją. Tai labai daug pasako apie pačią kompaniją. Todėl yra naudinga išmanyti prekės ženklo komunikaciją tam, kad jis (prekės ženklas) būtų tinkamai reprezentuotas.
Kiekvienas žmogus, priklausantis kažkokiai organizacijai, dirbantis kompanijoje ar studijuodamas konkrečiame universitete, tampa tos įstaigos, kuriai priklauso, prekės ženklo ambasadoriumi.
– Pastaraisiais metais Europos universitetuose padaugėjo komunikacijos srities studijų programų. Tai galima pastebėti ir Lietuvoje, kur itin populiarėja kūrybinės, kultūrinės industrijos, integruota kūrybinė komunikacija. Kaip jūs, būdamas komunikacijos specialistas, pakomentuotumėte šį reiškinį?
– Mes gyvename komunikacinėje visuomenėje. Ir šiais laikais kompanija ar organizacija nebėra vertinama tik pagal tai, kokią prekę ar paslaugą siūlo.
Labai svarbiu aspektu tampa kompanijos įvaizdis – kokį vaidmenį ji atlieka visuomenėje. Dėl to, kompanijai tampa labai svarbu komunikuoti su visuomene. O to galima pasiekti tik išmanant tokius dalykus kaip ryšių reguliavimas. Tai ir lemia tokių studijų populiarėjimą.
– Pastebima, kad šiais laikai, politinės ideologijos praranda savo reikšmę. Politinės partijos tampa savotišku „prekės ženklu“, svarbiausia partijos veiklos dalimi tampa marketingas. Kaip jūs tai aiškintumėte?
Jeigu kalbėtume apie politines kampanijas prieš rinkimus, tai daugelis partijų renkasi profesionalių komunikacijos agentūrų paslaugas, tam, kad jos sukurtų prekės ženklo populiarinimo strategiją.
Tai reiškia asociacijų kūrimą rinkėjų galvose: ką žmonės turi galvoti, išgirdę partijos pavadinimą ar išvydę jos logotipą. Mes gyvename informacijos pertekliaus laikais, todėl partijos privalo efektyviai panaudoti savo ribotus resursus, kad būtent joms naudinga informacija pasiektų rinkėjus ir suformuotų teigiamą įvaizdį.
Todėl nėra nuostabu, kad partijos atitolsta nuo klasikinių ideologijų ir ima naudotis prekės populiarinimo strategijomis, kad efektyviai pasiektų suinteresuotus asmenis.
– O kaip jūs įvertintumėte Lietuvos, Vilniaus miesto populiarinimą? Kokį įvaizdį turistams mes sukuriame?
Mane nustebino turistams skirtos knygutės. Jose rašoma, kad Vilnius – tai Baltijos pakrantės Roma, kurioje be galo daug bažnyčių. Žinoma, tai ne melas, bet ar tikrai tokį įvaizdį norima ir reikia kurti?
– Man Vilnius tikrai patiko, jis savotiškai primena Rytų Berlyną. Ne dėl dydžio, bet architektūros. Tai gražus miestas, matyti daug pokyčių, tobulėjimo. Bet iš Vokietijos pusės jį labai sunku pasiekti. Skrydžiai yra tikrai brangūs, o kelionė automobiliu trunka velniškai ilgai.
Na, o dėl populiarinimo, mane nustebino turistams skirtos knygutės. Jose rašoma, kad Vilnius – tai Baltijos pakrantės Roma, kurioje be galo daug bažnyčių.
Žinoma, tai ne melas, bet ar tikrai tokį įvaizdį norima ir reikia kurti? Ar tokiu būdu mėginama pritraukti Romos katalikus? Kokiai auditorijai tai yra skiriama? Manau, kad turėtų būti skiriama daugiau dėmesio kitokiems dalykams. Pavyzdžiui, kodėl Užupis, atskira respublika, nėra reprezentuojama? Juk tai yra originalu.
Kodėl norite tapatintis su kitais Europos miestais, kai turite tiek daug unikalių bruožų? Manau, kad svarbu atskleisti savo išskirtinumą, o ne ieškoti panašumų su kitais.