– Televizijos bokštas stovi jau nuo 1981 metų, tačiau, kai per šias Kalėdas nebepamatėme kalėdinių girliandų ant jo, pasigirdo spėlionių, kad jo konstrukcijų būklė prasta ir bokštą būtina kuo skubiau renovuoti. Ar tai ir yra priežastis, kodėl buvo paskelbtas architektūrinio projekto konkursas ir žadama pradėti renovaciją?
– Galiu užtikrinti – televizijos bokštas yra tvirtas, stovi ir stovės dar ne 10 ar 20 metų. Juk jeigu renovuojame daugiaaukščius, tai visai nereiškia, kad jie jau griūva, tiesa?
Taip ir čia. Bokštas pradėjo veikti 1981 metais, atgyveno daugiau nei 30 metų, bet tai nereiškia, kad jo konstrukcijos susidėvėjo. Žinoma, bokštą veikia saulė, vėjas, lietus, šaltis ir šiluma, erozija, bet jis yra betoninis, o viršutinė dalis – plieninė, todėl jis stovės šimtus metų.
Esmė tokia: pasikeitė technologijos. Televizijų siųstuvai iš analoginių perėjo į skaitmeninius. Analoginiai siųstuvai buvo galingi, sunaudojantys daug elektros energijos, didelio svorio, aušinami vandeniu, jiems reikėjo daug vietos. Dabar tos patalpos atsilaisvino ir stovi tuščios.
Restoranas „Paukščių takas“ gyvuoja jau daugybę metų, jį taip pat reikia renovuoti, atnaujinti. Apačioje turime didžiules sales, kuriose anksčiau irgi stovėjo įranga. Čia galime ką nors naujo daryti.
– Ar domėjotės, kaip televizijos bokštai atnaujinami kitose šalyse? Kokios paslaugos siūlomos juose?
– Labai daug domėjomės tarptautine praktika, kas vyko Europoje su tokiais bokštas. Juk ir kitose šalyse įvyko tas pats virsmas – pereita iš analoginės prie skaitmeninės televizijos. Bokštai buvo renovuoti, tik šiek tiek anksčiau.
Mes analizavome daugelio bokštų patirtį įvairiose pasaulio šalyse – kokios yra praktikos, kaip jie išnaudojami, kas toliau vyksta. Įdomiausia yra tai, kad televizijos bokštai statomi ir toliau, juose jau naudojamos naujos technologijos ir diegiamos naujos paslaugos, įrengiamos apžvalgos aikštelės.
Pasirinkome tris pavyzdinius bokštus, kurie panašūs į Vilniaus bokštą. Tai Talino, Prahos ir Roterdamo televizijos bokštai, žiūrėjome, kokias paslaugas jie siūlo, kaip viskas pritaikyta, kokia paklausa tarp turistų.
Analoginiai siųstuvai buvo galingi, naudojo daug elektros energijos, didelio svorio, aušinami vandeniu, jiems reikėjo daug vietos. Dabar tos patalpos atsilaisvino ir stovi tuščios.
Talino televizijos bokštas yra artimiausias kaimynas ir beveik toks pats, kaip stovintis Vilniuje. Konstrukcijos abiejuose bokštuose vienodos, tik Vilniaus bokštas yra šiek tiek aukštesnis, skiriasi pati taurė: Talino bokšte ji aštresnės formos, Vilniaus – apvali, o viršus atkartoja Gedimino pilies bokštą.
Išanalizavus kitų pavyzdžius, buvo paskelbtas bokšto rekonstrukcijos koncepcijos architektūrinis konkursas per Architektų sąjungą, darome viską skaidriai, kad dalyvautų kuo daugiau architektų ir išrinktume geriausią variantą, kuris atspindėtų ir sostinės poreikius, ir miestelėnų galimybes, ir sukurtų dar vieną traukos vietą tiek turistams, tiek vietos gyventojams.
Atnaujinus bokštą jis atrodys jau visai kitaip.
– Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukcijos koncepcijos architektūrinis konkursas baigėsi, turite nugalėtoją. Kokius kėlėte reikalavimus būsimajam projektui?
– Pagal techninius reikalavimus bokšte turėjo atsirasti poilsio zona, inovacijų centras, nes turime ištuštėjusius pirmą ir antrą aukštus, plotai dideli. Pastebėjome, kad kitose šalyse tokiuose objektuose steigiami inovacijų centrai, kuriuose supažindinama su naujausiomis technologijomis.
Televizijos bokštas yra technologinis įrenginys, kuriam likimas lėmė išgyventi virsmą iš analoginės sistemos į skaitmeną, o kas bus toliau, net nežinome. Tas pats įvyko ir telekomunikacijų srityje, pastatai liko tušti, didžiulius pajėgumus turinti įranga su maitinimo šaltiniais dabar telpa viename kambaryje. Mes tokiu laiku gyvename.
Visa reikalinga įranga išliko, ji būtina tiek bokšto apačioje, tiek viršuje – mūsų poreikiams, radijui, televizijai, internetui, tam esame pasilikę tam tikrus plotus. O dalį ploto reikia renovuoti ir pritaikyti naujoms reikmėms.
Talino televizijos bokštas yra artimiausias kaimynas ir beveik toks pats, kaip stovintis Vilniuje. Konstrukcijos abiejuose bokštuose vienodos, tik Vilniaus bokštas yra šiek tiek aukštesnis, skiriasi pati taurė: Talino bokšte ji aštresnės formos, Vilniaus – apvali, o viršus atkartoja Gedimino pilies bokštą.
Galbūt bus galima išeiti ir į terasą įrengus apsaugos priemones, galbūt net staliukus ten pastatyti. Norint leisti lankytojams išeiti, būtina ir konstrukcinius dalykus pakeisti, ne tik architektūrinius, yra struktūrinių įrenginių, kurie sutvirtina bokštą ir jų liesti negalima. Architektai tą išanalizavo ir pasiūlė sprendimus.
Man, kaip inžinieriui, buvo labai įdomu stebėti, analizuoti, kaip architektai šį objektą mato visai kitu kampu, netradiciškai. Mes matome šį statinį iš savo profesinės pusės, o jie visai kitaip.
Pirmiausia rengdami techninę užduotį išanalizavome pavyzdžius, pasižiūrėjome, kas yra panaudota kitur, padaryta tuose objektuose ir panaudojome čia. Kai kurios paslaugos kituose miestuose nunyko, neatsiradus poreikiui, tai kam kartoti kitų klaidas?
Visus labai domina viešbučio klausimas. Vietos dideliam viešbučiui neturime, bet pamatėme, kad Prahoje labai sėkmingas buvo sprendimas įrengti apartamentus, Roterdame taip pat. Estų paklausėme, tai jie su didžiuliu pavydu sakė, kad jeigu darytų dabar, tai tikrai įrengtų. Bet jie apartamentų neturi.
– Ar konkurso laimėtojo R.Mikulionio architektūros studijos „Plazma“ projektas jau yra galutinis? Ar dar bus koreguojamas, tobulinamas, galbūt – iš dalies keičiamas?
– Dar nėra galutinio sprendimo, tai tik pasiūlymai, žiūrėsime, nes viskas susiveda į pinigus. Kai pagal šituos pasiūlymus bus dėliojamas techninis projektas, tada jau aiškės kainos.
Estų renovacijos projektas kainavo jiems apie 6,5 mln. eurų. Mūsų renovacijos kaina priklausys nuo galutinės užduoties.
– Iš kokių šaltinių galvojama gauti pakankamai lėšų televizijos bokšto rekonstrukcijai?
– Kol kas nėra numatyta, iš kur gausime pinigų. Kol kas analizuojame piniginius šaltinius, žiūrėsime. Šiuo metu svarstomi visi variantai. Bet niekur negali eiti ir kreiptis, kol nėra užbaigti parengiamieji darbai. Turi turėti konkretų projektą, kad galėtum toliau žengti.
Estų renovacijos projektas kainavo jiems apie 6,5 mln. eurų. Mūsų renovacijos kaina priklausys nuo galutinės užduoties.
Šis „Vilniaus akies“ projektas tėra idėja, jis bus tobulinamas. Konkursui buvo pateikti devyni variantai ir kiekviename iš jų radome po perliuką. Įvertinę visus atrinkome geriausią, bet mums juk niekas netrukdo suvesti architektus ir paskatinti juos jungti savo idėjas. Čia toks normalus darbinis dalykas.
– Žiūrint iš neprofesionaliosios pusės atrodo, kad pasirinkote patį tradiciškiausią, konservatyviausią projektą, nors siūlyta ir pradanginti dalį bokšto („Skraidantis bokštas“), ir kitų gerokai ekstravagantiškesnių sumanymų. Kas nulėmė tokį pasirinkimą?
– Kažkuris architektas, matyt, buvo Dubajuje, kitas dar kažkur. Buvo matyti, iš kur kas sėmėsi idėjų. Tik kad mes to naftos gręžinio neturime, kad galėtume skirti milžiniškas sumas. Visos investicijos turi vienaip ar kitaip atsipirkti ir nešti ne tik gėrį ir grožį, bet ir finansinę grąžą.
Aš nesakyčiau, kad tai konservatyviausias projektas, bet jis tikrai praktiškiausias. Visada reikia ieškoti balanso tarp dizaino ir praktiškumo.
Vidaus įrangos panašumo buvo visuose projektuose, nes kaip kitaip? Jeigu tai būtų tiesiog žemės sklypas ir architektai gautų užduotį kažką padaryti, būtų vienaip. O dabar turime apibrėžtas erdves, jų struktūrą, konstrukcijas, kurių liesti negalima. Ir viskas.
Gali langus pakeisti, juos šiek tiek padidinti ar pamažinti, bet net ir čia yra apribojimų. Reikia įvertinti aukštį. Bokštas restorano lygyje svyruoja apie du metrus, viršus – šešis metrus. Vėjo spaudimas, per audrą sustiprėjantys gūsiai. Viską reikia sudėlioti, nes architektas pasirašys po savo pasiūlymais, o aš ar kitas direktorius – po galutiniais sprendiniais. Būsime atsakingi už tai.
– Teritorija taip pat bus sutvarkyta, daug sumanymų pateikta – vasaros lauko kavinė ir kino teatras, mini golfas, riedutininkų ir riedlentininkų parkas, Sausio 13-osios pagerbimo vieta. Kodėl norite tokios pramogų įvairovės?
Jeigu tai būtų tiesiog žemės sklypas ir architektai gautų užduotį kažką padaryti, būtų vienaip. O dabar turime apibrėžtas erdves, jų struktūrą, konstrukcijas, kurių liesti negalima. Ir viskas.
– Jeigu pasakai A, reikia pasakyti ir B. Mūsų tikslas yra pritraukti lankytojų, turistų. Šis rajonas yra puikus, norisi, kad jis atsinaujintų. Juk tai vienas iš pirmųjų miesto rajonų.
Nors nesu miesto tarybos narys, tik šios įmonės vadovas, tačiau norisi, kad žmonės matytų ne tik bokštą, bet ir galėtų čia praleisti vakarą, laisvalaikį. Mūsų tikslas yra pritraukti žmones, kad jie neštų mums pajamas. Juk renovacija kainuoja.
Taline yra įkurta viešoji įstaiga, kuri puikiai save išlaiko. Ten dirba tokia komanda, kad, net atėmus trečdalį jos entuziazmo, vis tiek jų nepavytume. Jie buvo atvykę, sėdėjome, kalbėjomės, sakėme, kaip jiems pavydime, kad jų bokštas jau sutvarkytas. O jie atrėžė, jog pavydi mums, nes norėtų turėti tokią galimybę. Ta komanda labai stipri, jie jau ir nagus nusvilę, ir patirties turi, žino, kas seksis, o ko gal nereikia imtis. Mūsų situacija geresnė, nes esame pačiame mieste, Talino televizijos bokštas yra toliau nuo miesto.
Jie mums papasakojo labai įdomų dalyką: prieš remontą sulaukta didžiulio žmonių antplūdžio, nes žinota, kad bokštas užsidarys. Panašiai bus ir pas mus. Juk užkalbinkite bet kurį miestelėną ir paklauskite, kada jie buvo bokšte. Turiu patirties, nes svečiai, kuriuos veduosi į bokštą, sako: vaikystėje tėvai buvo atvedę, o tada jau su panele ėjome. Nors ir tai ne kiekvienas.
– Lankytojų srautai po bokšto rekonstrukcijos gerokai išaugs, ar tai netrukdys televizijos bokšto tiesioginiam darbui?
– Tikrai netrukdys, mes turime atskiras erdves, mūsų įranga stovi atskirai. Konstrukcijos – galerija apačioje, erdvės viršuje – yra atskirti, mes tik džiaugsimės, kad čia bus pilna autobusų. Tam turėsime naują automobilių stovėjimo aikštelę.
– Kada turėtų prasidėti rekonstrukcijos darbai?
Norisi, kad žmonės matytų ne tik bokštą, bet ir galėtų čia praleisti vakarą, laisvalaikį. Mūsų tikslas yra pritraukti žmones, kad jie neštų mums pajamas.
– Šiuo metu turime architektūrinio konkurso nugalėtoją, projektas bus tobulinamas, ruošiamas. Tada teks išspręsti piniginius klausimus. Tai apie metus užtruks.
Patys darbai irgi užtruks ilgokai. Mes žiūrėjome, kiek remontas užtrukdavo kitose šalyse, pagal jų patirtį – ne greičiau nei 2,5–3 metai.
Jeigu statinys būtų iki 5 metrų aukščio, būtų lengva. O dabar turime labai ribotas galimybes judėti su medžiagomis ir konstrukcijomis į viršų ir apačią. Darbus išorėje gali atlikti tik atitinkamą licenciją turintys darbuotojai. Tokių darbuotojų yra, mes jų ir patys turime, ir samdome tvarkydami bokštus visoje Lietuvoje.
– Vadinasi, remonto metu lankytojams bokštą uždarysite, bet savo funkcijas jis vykdys?
– Tikrai taip. Turime parengę sprendimus, juk tai yra tik atskirų patalpų remontas, tad normaliam darbui netrukdys. Restoranas, kai bus remontuojamas, neveiks. O kitus darbus derinsime. Žiūrime ir norime, kad rekonstrukcijos laikas būtų maksimaliai išnaudotas.
– Kiek tikitės turėti lankytojų po remonto?
– Po remonto televizijos bokštuose lankytojų skaičius išauga apie 2,5 karto. To tikimės ir mes. Šiuo metu per mėnesį mūsų televizijos bokštą aplanko apie 100 tūkst. svečių. Tarkim, kovo mėnesį turėjome 7 tūkst. lankytojų, o vien per vieną balandžio 11-osios šeštadienį – 800. Štai ką lemia geras oras.
Lankomumas labai priklauso nuo oro sąlygų. Tačiau, jei palygintume su pernai metais, lankytojų skaičius šiemet išaugo 20 proc. Jeigu geras oras, turime labai daug žmonių, eilė stovi. Darbo dienomis sulaukiame turistų, vakarais – ir vilniečių. Bet jeigu yra apsiniaukę, lyja, bokšte – tuščia.
Šiuo metu per mėnesį mūsų televizijos bokštą aplanko apie 100 tūkst. svečių. Tarkim, kovo mėnesį turėjome 7 tūkst. lankytojų, o vien per vieną balandžio 11-osios šeštadienį – 800.
Atvyksta ir užsienio turistų, ir vietinių. Per mokinių atostogas mokytojai veža grupes iš visos Lietuvos. Ypač lenkų turistai mėgsta atvažiuoti, pasidairyti į Vilnių iš viršaus. Stengiamės pritraukti daugiau žmonių, darome įvairias akcijas, skatiname lankytis. Ypač čia dirba kavinės vadovybė.
– Gal svarstote pritraukti privatų investuotoją, kuris galėtų įrengti, tarkim, restoraną ar viešbutį?
– Tokių pavyzdžių yra, svarstome, galvojame, tai yra analizės dalis, ar galėtų ateiti privatus investuotojas. Bet turime pripažinti – už čia būtiną pinigų sumą Vilniuje galima įrengti tikrai ne vieną restoraną.
Talino televizijos bokštas:
TV bokšto renovacijos darbai truko 48 mėnesius. Jie buvo pradėti 2008 m. spalį nuo galimybių studijos rengimo ir baigti vykdyti 2012 m. rugsėjo pabaigoje. Bokštas buvo atidarytas lankytojams 2012 m. kovą;
rekonstrukcija kainavo 6,6 mln. EUR;
po rekonstrukcijos lankytojų skaičius siekė 240 tūkst. per metus, atslūgus bumui – vidutinis metinis lankytojų skaičius – 190 tūkst.;
teikiamos paslaugos: restoranas, lauko kavinė, konferencijų salių nuoma, suvenyrų parduotuvė, kino salė, lauko kino teatras, apžvalgos aikštelė, vaikščiojimas bokšto kraštu „Sky walk“, nusileidimas lynais nuo bokšto „Abseiling";
„Tallinna Teletorn“ bokšto rekonstrukcija buvo atlikta ES struktūrinių fondų lėšomis.
Prahos televizijos bokštas:
visiškai atnaujintas bokšto interjeras 2012 m.;
interjero atnaujinimo ir ekspozicijų įrengimo kaina – 2,5 mln. EUR;
vidutinis metinis lankytojų skaičius – 130 tūkst;
teikiamos paslaugos: viešbučio apartamentai, uždara apžvalgos aikštelė, ekspozicijos, restoranas, kavinė, kokteilių baras, mini golfas, konferencijų ir pobūvių salė.
