Pastaruosius aštuonerius metus J.Kazlauskienė vadovavo Lietuvos kurortų asociacijai. Jai teko nemažai bendradarbiauti su Valstybinio turizmo departamentu. Tačiau sausį pradėjusi dirbti šios institucijos direktore moteris atsidūrė kitoje barikadų pusėje. Su naująja VTD direktore Jurgita Kazlauskiene 15min.lt kalbėjosi apie naują darbą, asmeninius iššūkius ir situaciją Lietuvos turizmo srityje.
– Pastarąjį pusmetį Valstybinis turizmo departamentas sulaukė daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, tačiau neigiamo. Ar nebuvo sunku ateiti dirbti į instituciją, kuri kaltinama aplaidžiu darbu? O gal priešingai tai suteikė ryžto dirbti kitaip?
– Tai, kas vyko pastaruoju metu, man nebuvo staigmena. Turizmo sektoriuje nesu naujokė ar iš dangaus nukritęs žmogus. Dirbu jau beveik aštuonerius metus, turiu sukaupusi nemažą patirtį. Nesu impulsyvus žmogus, kuris sprendimus priima neapgalvotai. Todėl gerai apgalvojau, kur einu – esu pasiruošusi ir kritikai.
Kita vertus, esu įsitikinusi, kad nėra neišsprendžiamų problemų: jeigu žmogus nori, tai jis ras būdą, kaip viską išspręsti. Ne viską žinome patys, tačiau svarbiausia, kad žinotume, ko paklausti.
– Turizmo rinkai 2014-ieji buvo sudėtingi. Netrūko bankrotų. Kaip manote, kodėl taip atsitiko?
– Iš duomenų, kuriuos turiu, galiu daryti išvadas, kad pagrindinė problema buvo teisės spragos. Nenorėčiau kaltinti Turizmo departamento, buvusių vadovų ir darbuotojų aplaidžiu darbu. Žinoma, jie galėjo aštriau ir aktualiau viešinti šią problemą, intensyviau įrodinėti Ūkio ministerijai, kad įstatymus reikia skubiai griežtinti.
Tačiau pas mus dažniausiai taip būna, kad delsiama tol, kol kažkas neatsitinka. Iki to laiko visi akli.
Labai skaudu, kad tai (bankrutavo keli kelionių organizatoriai – aut. past.) atsitiko: liko nukentėjusių turistų. Tai mums, Turizmo departamentui, svarbiausia. Todėl vieni pagrindinių tikslų, kuriuos išsikėliau sau kaip departamento vadovei, yra turizmo rinkos stebėsena ir turistų teisių apsauga.
– Po šių įvykių Turizmo departamentui buvo išsakyta nemažai kritikos, taip pat ir dėl to, kad nesuvaldė situacijos. Ar pagrįsti kaltinimai? Ar departamentas turi pakankamai galių užkirsti kelią panašioms griūtims (pvz., kelionių įmonių bankrotams)?
– Užtikrinti, kad įmonės nebankrutuos, Turizmo departamentas negali. Kalbant apie „Freshtravel“ ir „Go Planet Travel“ bankrotus – juos apskritai reikėtų sieti su nesąžiningu verslu.
Tačiau, kaip ir minėjau, mes galime pasirūpinti turistais. Todėl turime stengtis, kad jie būtų saugūs, pirkdami kelionę, žinotų, ką perka, kokias turi garantijas, ko turi reikalauti iš kelionių pardavėjo.
Mano žiniomis, Valstybinis turizmo departamentas dar 2012 metais kreipėsi į grupinių apsipirkimų portalus ir pareikalavo, kad jų teikiamos paslaugos (konkrečiai – kelionių pardavimas) būtų aiškiai aprašytos, taip pat aiškiai nurodytos jų, kaip tarpininkų, garantijos ir įsipareigojimai vartotojui. Bet į tai nebuvo atsižvelgta.
Su naujomis Turizmo įstatymo pataisomis, kurios yra pateiktos Vyriausybei, atsiras tvarka ir šioje vietoje. Kai Seimas pataisas patvirtins, turėsime daugiau įrankių ir galių tvarkytis.
Be to, ketiname parengti aiškią atmintinę turistams, kad žmonės žinotų, ko jie gali reikalauti iš kelionių organizatorių. Noriu pakviesti žmones pačius atsakingai žiūrėti, kur jie leidžia pinigus.
– Vis pasigirsta kalbų apie didžiųjų operatorių problemas. Ar Turizmo departamentas gali užtikrinti, kad pirkti keliones iš šių operatorių saugu?
– Į tai buvo reaguota dar pernai. Ūkio ministerijos pavedimu buvo atliktas patikrinimas ir pateiktas įvertinimas. Atsižvelgus į jį, galiu teigti, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno kelionių organizatoriaus, nuo kurio veiklos galėtų nukentėti turistai.
Kai bus patvirtintos Turizmo įstatymo pataisos, turėsime didesnes galimybes tikrinti įmonių patikimumą. Tačiau ir šiuo metu stebime situaciją. Kitaip tariant, net ir neturėdami naujos Turizmo įstatymo redakcijos, mes atliekame rinkos kontrolę – darome tai, ko įstatymas nenumato, bet ir nedraudžia.
– 2014 m. lapkritį įsigaliojusios ankstesnės Turizmo įstatymo pataisos numato griežtesnę įmonių kontrolę. Kai kurių mažesnių turizmo agentūrų atstovai neslepia, kad tai – mirties nuosprendis joms. Ar Lietuvos turizmo ateitis – tik didelės kelionių agentūros, kelionių operatoriai? Jei taip, kokia nauda iš to bus turistams?
– Vos įsigaliojus šioms pataisoms buvo panaikinti turizmo organizatorių pažymėjimai 87 įmonėms, kurios neatitiko nustatytų kapitalo reikalavimų. Turizmo įstatyme nurodyta 14 481 eurų (50 tūkst. litų) suma jiems buvo per didelis iššūkis.
Tai suprato ir Turizmo departamentas. Todėl jau yra užregistruota pataisa, numatanti mažesnę sumą – apie 3 tūkst. eurų (10 tūkst. litų). Ji galiotų tik keliones po Lietuvą organizuojančioms įmonėms. Tikrai neturime nuostatos žlugdyti verslą.
Kalbant apie išvykstamąjį turizmą vykdančias bendroves, situacija kita: jie turi prisiimti atsakomybę už keliones, nes turistai išvežami iš Lietuvos. Jų atsakomybė kitokia nei vietos turizmo atstovų, todėl ir reikalavimai jiems didesni.
– Ar su jūsų atėjimu galima laukti pokyčių departamento struktūroje?
– Daugumą darbuotojų pažįstu iš anksčiau, kadangi teko susidurti darbo reikalais. Per pirmąsias darbo savaites departamente bendrauju su visais, noriu sužinoti jų lūkesčius, išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria, ką gali pasiūlyti. Sausio pabaigoje gausiu metinius valstybės tarnautojų įvertinimus – iki to laiko sprendimų dėl permainų komandoje nepriimsiu. Tai gyvi žmonės, nenoriu skubotų vertinimų.
– Kokia būsite vadovė?
– Esu komandos žmogus, išklausau visų pasiūlymų ir patarimų. Sieksiu bendravimo ne tik su kolegomis, bet ir su Užsienio reikalų, Susisiekimo ministerijomis. Noriu kad visi kartu dirbtume Lietuvos turizmo labui.
Esu sąžiningas ir pareigingas žmogus. Toks pagrindinis mano, kaip Turizmo departamento vadovės, išsikeltas uždavinys – sąžiningai atstovauti Lietuvos turizmui ir Lietuvai. Kad visiems turistams Lietuva taptų svetinga vieta, į kurią jie norėtų atvykti.
– Kaip manote, ko trūksta Lietuvos turizmui? Gal kažko neišnaudojame, nors turime?
– Mano akimis, iki šiol trūko bendradarbiavimo tarp susijusių institucijų ir organizacijų, verslo. Ketinu skatinti bendrus projektus su verslininkais – išklausyti, kokių pasiūlymų ir pageidavimų, susijusių su turizmu, jie turi.
Prioritetinius turizmo produktus juk ir teikia verslas – viešbučiai, pramogų vietos, privatūs muziejai ir t.t. Labai norisi jų pagalbos, nes departamento finansavimas nėra didelis – didžiulių reklaminių kampanijų, kokias daro Turkija, Malta, Čekija ar Vokietija, mes negalime sau leisti.
Į Lietuvos turizmo objektų ir produktų viešinimą norėčiau įtraukti ir užsienio lietuvius. Labai daug lietuvių yra išvykę, tačiau be galo myli savo kraštą – reikėtų aktyvinti ryšius ir bendradarbiavimą su lietuvių diaspora užsienyje.
Esu oreivė – mūsų šeima (vyras, sūnus ir aš) esame karšto oro balionų pilotai. Visada stengiamės suderinti šeimos poilsį su karšto oro balionų varžybomis. Tuo pačiu ir dalyvaujame, ir aplankome šalį.
Galbūt daugiau duoti jiems informacijos apie Lietuvą, išnaudoti ambasadas, komercijos atašė, pasinaudoti jų turimais kontaktais. Mano tikslas – sukurti Lietuvos mylėtojų bendruomenę pasaulyje, kurios kiekvienas narys būtų tarsi savo šalies ambasadorius.
Iš patirties žinau, kad galima rašyti daug, bet iš lūpų į lūpas perduodama informacija stipresnė, nes susijusi su jausmais.
– Ar pati mėgstate keliauti? Kaip renkatės keliones?
– Esu aistringa keliautoja, anksčiau darbo reikalais ir savo malonumui dažnai keliaudavau. Kaip bus dabar, nežinau (juokiasi, – aut. past.).
Esu oreivė – mūsų šeima (vyras, sūnus ir aš) esame karšto oro balionų pilotai. Visada stengiamės suderinti šeimos poilsį su karšto oro balionų varžybomis. Tuo pačiu ir dalyvaujame, ir aplankome šalį.
Žiemą mėgstame slidinėti kalnuose. Šiemet kovą sūnus su vyru taip pat keliaus slidinėti į Italiją, tik jau be manęs. Tačiau šalia yra Liepkalnis. Tad po darbo mane rasite ant Liepkalnio!
