Nors stebuklingų receptų, kaip laikinajai sostinei vėl tapti šalies ekonomikos varikliu, ūkio ministrė nežino, ji žada dėti visas pastangas, kad kauniečiams bent jau atpigtų šildymas.
– Tai jūsų, kaip ministrės, pirmas vizitas Kaune? – 15min.lt paklausė ūkio ministrės.
– O, Dieve, galbūt šimtas pirmas, nes aš esu kaunietė. Aš grįžtu į Kauną du kartus per savaitę pas savo šeimą.
– Jūsų žvilgsnis į antrąjį pagal dydį šalies miestą, kuris turi didelį ekonominį potencialą, yra strategiškai labai geroje šalies vietoje, tačiau deramos vietos šalies ekonominiame gyvenime šiuo metu neužima.
– Manau, kad Kaunas tikrai užleido savo pozicijas. Tiek išoriškai (pažiūrėkit, kaip atrodo jo gatvės), tiek ir pagal patrauklumą verslui. Aišku, jis liko studentiškas miestas ir tai yra labai gerai. Bet norėtųsi, kad susigrąžintų ir savo verslaus miesto pozicijas, kurias užleido Klaipėdai.
– Ką turėtų Kauno savivaldybė, Vyriausybė daryti, kad miestas susigrąžintų prarastas pozicijas?
– Kaunas pagal kainas už šilumą turbūt yra daugiausia mokantis. Mano pirmas darbas, kurį padariau atėjusi į ministeriją, dar tada kai man priklausė energetikos ūkis, buvo pasirašyti memorandumą dėl Petrašiūnų elektrinės modernizavimo. Ji priklausytų valstybei ir savivaldybei, ir „muštų“ šildymo kainas. Noriu, kad šis darbas kuo greičiau virstų kūnu.
O dar vienai šiluminei elektrinei skirsime lėšų iš struktūrinės paramos visai netrukus. Tai darbai, kuriuos jau padariau Kauno labui.
– Kokie projektai, jūsų akimis, Kaune vykdomi sėkmingai?
– Pavyzdžiui, Kauno Laisvoji ekonominė zona „juda“ gerai. Jei rasime pakankamai lėšų nutiesti lėktuvų taką nuo Kauno oro uosto iki LEZ'o, tai ten turėsime lėktuvų remontavimo įmones. Mes aktyviai bendradarbiaujame su Susisiekimo ministerija, nes tam tikrai nereikia daug lėšų. Ir tai būtų naujos darbo vietos kauniečiams.
Taip pat labai remiu bendrovės „Fortum“ projektą, kuri (LEZ'e, – red. past.) stato savo atliekų deginimo elektrinę. Taip atliekos būtų paverčiamos energija, o kauniečiams pigtų šiluma.
– Ar Ūkio banko, kurio centrinė buveinė yra Kaune, veiklos sustabdymas kaip nors reikšmingai paveiks miesto gyvenimą?
– Aš viską vertinu iš verslo pozicijų. Ūkio, Šiaulių, Medicinos bankai buvo patys aktyviausi paslaugų teikėjai smulkiam ir vidutiniam verslui. Todėl, jei Ūkio banką perims Šiaulių bankas, didelių problemų aš nematau, smūgio poveikis bus sušvelnintas.
– Šiandien dalyvaujate konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė“. Ar, jūsų manymu, mokslas labai svarbus ūkio plėtrai?
– Mokslas yra nepaprastai svarbus, jei siekiame didesnio produktyvumo. Mokslas ir inovacijos yra produktyvumo skatinimo šaltinis. O produktyvumas reiškia didesnį atlyginimą, mažesnę emigraciją ir galbūt žmonių grąžinimą iš užsienio.
– Ar šiandien mokslas ir verslas pakankamai bendradarbiauja?
– Bendradarbiavimas galėtų būti efektyvesnis. Ir dabar matome didelį iššūkį ir problemą dėl slėnių likimo, nes mokslas yra ten, bet, kad verslas ten pats ateitų ir slėniai patys išsilaikytų, tai mes turime didelių abejonių.
Šiai problemai spręsti Ūkio ministerija kuria Mokslo ir verslo tarybą, kurioje prie vieno stalo susėstų mokslininkai ir verslininkai, ir moksliniai tyrimai taptų kūnu, t. y. būtų komercializuoti.
