– Kaip vertinate Minsko susitarimą? Ar tokia sutartis priimtina Ukrainai? – paklausė 15min.lt A.Kurkovo.
Viską kontroliuoja Rusija, tačiau jai įtampa naudinga ir ji gali vykdyti tik dalį susitarimų. Visada galima pasakyti, kad ne visi separatistų vadai klauso V.Putino.
– Ši sutartis mums priimtina, bet ji beveik neįgyvendinama.
Sunkiosios ginkluotės atitraukimą turi kontroliuoti ESBO ir Ukrainos-Rusijos kontaktinė grupė, tačiau iki šiol ESBO pareigūnų separatistai net neprileisdavo prie valstybių sienos. Kontroliuoti tūkstančius kilometrų besidriekiančią sieną ESBO bus visiškai nepajėgi.
Viską kontroliuoja Rusija, tačiau jai įtampa naudinga ir ji gali vykdyti tik dalį susitarimų. Visada galima pasakyti, kad ne visi separatistų vadai klauso V.Putino. Rusijai palikta labai plati manevro laisvė.
– Tai reiškia, kad Minske laimėjo Rusija?
V.Putinui nebėra ko prarasti, išskyrus patį vertingiausią dalyką – Rusijos gyventojų palaikymą. O rusai jį palaiko tik tada, kai jis elgiasi agresyviai ir demonstruoja, kad nieko nebijo.
– Nemanau, kad Rusijai pavyko pasiekti to, ko ji norėjo. Europos šalių lyderių palaikymas buvo labai stiprus, tačiau neturime pamiršti, kad Rusija dabar labai suartėjo su Graikija ir siekia, jog sankcijos būtų atšauktos arba susilpnintos.
Taip pat Rusija aktyviai bendrauja su Italija ir Prancūzija. Ten jį palaiko Marine le Pen, o buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy jau pareiškė, kad Krymas visada buvo Rusijos.
V.Putinas puikiai supranta, kad jo santykiai su Vakarų lyderiais jau niekada nebus tokie, kokie buvo iki įsiveržimo į Ukrainą.
Jam nebėra ko prarasti, išskyrus patį vertingiausią dalyką – Rusijos gyventojų palaikymą. O rusai jį palaiko tik tada, kai jis elgiasi agresyviai ir demonstruoja, kad nieko nebijo.
Ši sutartis gali sumažinti konflikto eskalaciją ir tikimybę, kad karas persimes į kitas šalis, tačiau jis nepakeis V.Putino politikos.
– Jūs paminėjote Krymą. Minske šis klausimas iš viso neliestas. Jūsų nuomone, ar Vakarai susitaikė su Krymo aneksija?
Krymo klausimas yra viena iš priežasčių, kodėl V.Putinui neapsimoka siekti taikos.
– Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir kiti politikai aiškiai pasakė, kad kalbų apie Krymą būti negali. Vakarai Krymą gali prisiminti tik tada, kai bus stabilizuota situacija Donbase.
Tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl V.Putinui neapsimoka siekti taikos. Jis puikiai supranta, kad Krymo aneksijos klausimas niekur nedingo ir bus keliamas.
– Susitarta dėl apsikeitimo belaisviais. Į Ukrainą grįžta pilotė Nadežda Savčenko. Kiek tai svarbu?
– N.Savčenko tapo simboliu. Labai gerai, kad ji įtraukta į belaisvių apsikeitimo sąrašus, tačiau, be jos, Rusijos kalėjimuose yra ne viena dešimtis Ukrainos piliečių.
Tai Ukrainos kariai, režisieriai, intelektualai, kuriuos separatistai iš antiteroristinės operacijos zonos pervežė į Rusiją. N.Savčenko išlaisvinimas neturi būti vertinamas kaip galutinė pergalė.
– Karinio konflikto pabaiga siejama su artėjančiais savivaldos rinkimais. Ar įmanoma užtikrinti, kad teroristų kontroliuojamose teritorijose jie vyks sąžiningai?
Teroristai gali pareikalauti, kad rinkimai vyktų visame Donbase, o ne tik jų kontroliuojamoje teritorijoje. Tai gali tapti politiniu instrumentu savo įtakon perimti kur kas daugiau teritorijos, nei jie kontroliuoja dabar.
– Be separatistų nuginklavimo sąžiningų rinkimų įvykdyti neįmanoma. Jei rinkimai vyks po šautuvų vamzdžiais, žmonės į juos eis iš baimės. Tai taps karinių nusikaltėlių legalizavimo instrumentu. Vargu, ar ten bus įleisti stebėtojai iš ES ar pačios Ukrainos.
Donbase yra miestelių, kuriuose daugiau nei pusė likusių gyventojų palaiko Rusiją. Tai realybė.
Teroristai gali pareikalauti, kad rinkimai vyktų visame Donbase, o ne tik jų kontroliuojamoje teritorijoje. Tai gali tapti politiniu instrumentu savo įtakon perimti kur kas daugiau teritorijos, nei jie kontroliuoja dabar.
– Minsko susitarimas nereiškia karo pabaigos?
– Ši sutartis tikrai nededa taško konflikte. Tai labai rimtas bandymas spręsti problemą, bet panašu, kad ieškoma būdų, kaip civilizuotomis priemonėmis šį konfliktą užšaldyti. Taip jis taptų nuolatiniu Ukrainos politinio gyvenimo faktu.
Visiems skelbiama amnestija reikš, kad teroristai galės ramiai bolotiruotis savivaldos rinkimuose ir būti išrinkti. Po to niekas ginklų nesudės, bet jau turės papildomą kozirį savo rankose. Be visiško nusiginklavimo jokio normalaus gyvenimo būti negali.
– Ukrainos prezidentas aiškiai nurodė, kad yra pasiruošęs skelbti karo padėtį, jei Rusija tęs agresija. Ar Ukraina pasiruošusi gintis, jei Minsko susitarimas bus sulaužytas?
– Kariniai veiksmai tęsiasi jau seniai, todėl kalbos apie karo padėtį niekam nuostabos nekelia. Visuomenė tai priima kaip normą.
Karo padėtis reikštų kur kas didesnio masto konfliktą, o dalis visuomenės vis dar mano, kad tai lokalūs susirėmimai. Karo padėtis reikštų ir visuotinę mobilizaciją, kuri gali tapti pretekstu aktyvuotis prorusiškoms jėgoms.
