– Rusijoje ką tik įvyko vietos valdžios rinkimai. Vietos valdžia išrinkta ir Kryme. Ar tai nepakeis ES pozicijos?
– Mes nepripažįstame Krymo aneksijos. Nepripažįstame ir Kryme įvykusių rinkimų.
– Ketvirtadienį Škotijoje turi įvykti referendumas, kuriame bus balsuojama dėl nepriklausomybės...
– Čia negali būti jokių paralelių. Škotijoje šis procesas vyksta teisėtai, atitinka visas tarptautinės teisės normas ir Didžiosios Britanijos įstatymus. Škotijos valdžia sprendimus priims pagal susitarimus su Londonu. Dar daugiau: Škotijoje nevaikšto „mandagūs žmonės“, niekam negrasina ir nenurodinėja, ką ir kaip daryti.
– Nepaisant paliaubų Ukrainoje ES tęsia sankcijų Rusijai politiką. Kokiomis aplinkybėmis sankcijos gali būti atšauktos?
– Mums nepriimtinas faktas, kad konfliktas vyksta Europos centre. Bet mes manome, kad Maskva nesiima reikiamų priemonių, kad paveiktų separatistus ir priverstų juos vykdyti tuos susitarimus, kurie anksčiau buvo priimti Ženevoje, Berlyne ir Minske. Mes planuojame iki rugsėjo pabaigos visapusiškai išanalizuoti, kaip laikomasi susitarimų nutraukti ugnį.
Mes tikimės, kad Rusija pademonstruos lankstumą. Taip, kaip ir ES demonstravo lankstumą svarstant Rusijos nuogąstavimus, susijusius su RS ir Ukrainos laisvos prekybos sutarties realizavimu.
Pagrindinė sąlyga – pasiekti tvirto ir nuolatinio ugnies nutraukimo.
Mes taip pat priėmėme sprendimą, kad iki mėnesio pabaigos Europos Komisija ir Europos išorės ryšių tarnyba parengs išvadas, ką Rusija konkrečiai daro, kad konfliktas Rytų Ukrainoje būtų deeskaluojamas. Jeigu šios išvados bus teigiamos, dalis ar net visos sankcijos galėtų būti atšauktos.
Mes tikimės, kad Rusija pademonstruos lankstumą. Taip, kaip ir ES demonstravo lankstumą svarstant Rusijos nuogąstavimus, susijusius su ES ir Ukrainos laisvos prekybos sutarties realizavimu.
Praėjusį penktadienį mes – drauge su Ukraina – sutikome iki 2015 metų pabaigos atidėti šios sutarties įsigaliojimą. Tuo pat metu mes ukrainiečių kompanijoms atveriame savo rinką, kad jos galėtų eksportuoti savo prekes į ES.
Tokiu būdu mes atsižvelgėme į kai kuriuos Rusijos nuogąstavimus ir tuo pačiu suteikėme galimybę Ukrainai.
– Kaip ES vertinamos Minske vykusios Petro Porošenkos ir Vladimiro Putino derybos?
– Anksčiau buvo analogiški susitikimai Ženevoje, Berlyne, bet po jų nebuvo laikomasi jokių susitarimų. Derybos Minske baigėsi proveržiu, bet Rusija dar turi įdėti pastangų.
– Pastaruoju metu keletas ES šalių pareiškė savo nepasitenkinimą sankcijų Rusijai politika. Ar ES yra konsensusas dėl sankcijų Rusijai?
– Europoje niekas nejaučia džiaugsmo dėl to, jog mes įvedame sankcijas. Aš nepažįstu nė vieno žmogaus tarp mano kolegų Rusijoje ar draugų, kuris būtų patenkintas dabartine santykių būkle.
ES vienija 28 nepriklausomas valstybes. Visos jos yra skirtingos. Ir nors visi sprendimai ES priimami po aktyvių debatų, jei jau skelbiama bendra ES pozicija, ji turi būti vieninga.
– Rusijos ir ES santykiai smarkiai pablogėjo per Ukrainos krizę. Kiek realu šiuos santykius pataisyti?
– Valstybių, kaip ir žmonių, santykiai yra nevienareikšmiai. Viena vertus, iš visų pusių pilasi radikalūs pareiškimai Rusijos atžvilgiu, kita vertus, kviečiama pradėti atkurti santykius.
ES vis dar mano, kad ES ir Rusija yra artimi partneriai: ir ekonominiais klausimais, ir energetikos srityje, ir tarptautiniais klausimais. Neįmanoma įsivaizduoti, kad sudėtingos tarptautinės problemos, taip pat ir Ukrainos krizė, būtų sprendžiamos be ES ar Rusijos dalyvavimo. ES yra pagrindinis Rusijos prekybos partneris. Europai Rusija yra trečias pagal dydį prekybos partneris. Klausimas toks: ar mes būsime partneriais dėl to, kad neturėsime kito pasirinkimo, ar dėl to, kad norėsime būti partneriais?
Klausimas toks: ar mes būsime partneriais dėl to, kad neturėsime kito pasirinkimo, ar dėl to, kad norėsime būti partneriais?
Neturėdami kito pasirinkimo mes partneriais buvome net „Šaltojo karo“ metais: mes buvome suinteresuoti pirkti Rusijos dujas, parduoti suomių ar, pavyzdžiui, vokiečių prekes.
O jei norime būti partneriais, kurie pasitiki vienas kitu, reikia turėti ne tik ambicijų, bet ir paisyti tarptautinės teisės normų.
Aš tikiuosi, kad net po šio trigubo nokdauno, bet dar ne nokauto, mes visi sugebėsime tapti labiau subrendę ir sugebėsime išmokti pamokas. Dabar reikia abipusių ES ir Rusijos žingsnių, kad būtų atkurtas pasitikėjimas.
