Tai 87-ąjį gimtadienį sekmadienį švenčiantis Valdas Adamkus sakė interviu 15min.lt.
– Kaip jaučiatės po operacijos?
– Tyrimų rezultatai geri, iš ligoninės mane išleido. Jaučiuosi ne per blogiausiai. Palyginti gerai.
– Turbūt šiandien sulaukiate gausybės sveikinimų. Kaip švenčiate gimtadienį?
– Telefonai skamba nuolat. Jų namuose yra trys ar keturi, tai kartais sunku net. „Dirbame“ su Alma abu. Vienu telefonu ji atsakinėja, kitais aš stengiuosi. Labai malonu, džiugu. Dėkingas esu visiems, kad prisimena. Tai verčia jaustis dar gyvu ir reikalingu.
Daugiausia sveikina artimi, pažįstami. Netikėta buvo, kad net iš JAV, nors ten dar labai ankstyvas rytas, jau skambino bičiuliai.
Dėkingas esu visiems, kad prisimena. Tai verčia jaustis dar gyvu ir reikalingu.
– Lietuva jau ruošiasi kitų metų prezidento rinkimams. D.Grybauskaitė kol kas įvardijama kaip nenugalima favoritė. Apie jus po pirmosios kadencijos buvo kalbama taip pat, bet tada atsirado Rolandas Paksas. Kaip manote, ar nėra pavojaus, kad ir šįkart atsiras koks nors niekam nežinomas gelbėtojas?
– Aš turiu savo nuomonę apie artėjančius prezidento rinkimus, bet stengiuosi labai į šią temą nesivelti. Galiu pasakyti tik tiek, kad būtų tikra nelaimė Lietuvos demokratijos vystymuisi, jei prezidento rinkimuose nebūtų kito kandidato, tik vienas. Tai parodytų mūsų demokratijos nebrandumą. Reikia daugiau kandidatų, kurie būtų pajėgūs, kurių idėjos būtų aiškios žmonėms ir iš kurių būtų galima rinktis. Tikiu, kad jų atsiras. O tauta pasirinks. Labai nenorėčiau, kad prezidento rinkimuose nebūtų konkurencijos, kad rinkimai taptų mechanika: atėjau, pabalsavau, bet visi žino, kas laimės. Jokiu būdu nepasisakau prieš dabartinę prezidentę. Ji turi būti tarp pasirinkimo variantų.
– Apie ketinimus dalyvauti rinkimuose jau pranešė socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir „darbietis“ Artūras Paulauskas. Ar jie pakankamai stiprūs sudaryti atsvarą D.Grybauskaitei?
– Nė vieno iš jų nevertinsiu. Aš liksiu neutralus. Nė vienam kandidatui paramos reikšti neketinu. Linkiu visiems garbingų, demokratiškų varžybų ir ateiti vadovauti Lietuvai su geromis idėjomis.
– Kaip vertinate Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės reiškiamą kritiką prezidentei? Ar D.Grybauskaitės taktika nereaguoti yra teisinga? Kaip pats spręsdavote tokius konfliktus?
Būtų tikra nelaimė Lietuvos demokratijos vystymuisi, jei prezidento rinkimuose nebūtų kito kandidato, tik vienas.
– Konfliktų aš tikrai neturėjau. Nereaguoti yra jos pasirinkimas, o aš jos sprendimų nekomentuosiu.
– Seimas šiuo metu imasi Konstitucijos pataisų, kurios atvertų kelią apkaltos būdu iš prezidento posto nušalintam Rolandui Paksui vėl dalyvauti rinkimuose. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Man atrodo, atsakymas yra vienas ir nediskutuotinas. Yra Konstitucijos nustatytas kelias. Sprendimas buvo padarytas. Jei jis dabar keičiamas, turi būti keičiamas laikantis visų įstatymų. Seimas turi nuspręsti. Moralu, ar ne, po priesaikos sulaužymo vėl dalyvauti rinkimuose, kiekvienas sprendžiame pagal savo sąžinę. Nenoriu pasakyti, kad tai bus gerai ar blogai. Tiesiog palieku žmonėms laisvą apsisprendimą. Dauguma nulems.
– Kaip vertinate praėjusią savaitę paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie Rusijos siekius rengti dezinformacijos atakas prieš Lietuvą ir prezidentę Dalią Grybauskaitę?
– Manęs tai visai nenustebino. Pozicija, kad Lietuva yra jos įtakos, interesų zona, Rusijoje viešai reiškiama, todėl tokios atakos nestebina. Nors mes atsiribojome, ta šalis interesų nepakeitė. Aš visą laiką tvirtinau, kad carų politika Rusijoje išliko ilgiau nei šimtą metų. Keitėsi tik pavadinimai. Carai tapo Komunistų partija, o jos politikos tęsinys kitokia forma tęsiasi ir dabar. Prieš Lietuvos prezidento rinkimus stengiamasi sudaryti sunkumų Lietuvai. Pirmiausia buvo imtasi ekonominių priemonių, o dabar, matyt, sieks sukompromituoti esamus vadovus, sukelti sąmyšį visuomenėje. Tai yra savotiškas Rusijos politikos tęstinumas.
– Ar jūsų kadencijų metu buvo panašių informacinių atakų?
– Ne, ir aš nežinau, kaip tai paaiškinti. Mano pirmos kadencijos pradžia buvo įdomi tuo, kad Rusija rodė Lietuvai dėmesį. Sakyčiau, kad tai buvo netgi bandymas patraukti mane į savo pusę. Aš nepasidaviau, todėl kilo įtampa. Santykiai atšalo šiek tiek, o pabaigoje jie buvo netgi nedraugiški. Net per Europos vadovų vakarienę, į kurią buvo pirmą kartą pakviestas dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakyti kalbos, jis demonstratyviai parodė priešiškumą man.
Mano pirmos kadencijos pradžia buvo įdomi tuo, kad Rusija rodė Lietuvai dėmesį. Sakyčiau, kad tai buvo netgi bandymas patraukti mane į savo pusę.
Stovėjome tada visų šalių prezidentai eilėje su juo pasisveikinti, šalia manęs stovėjo Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Visiems V.Putinas spaudžia rankas ir pasikalba trumpai. Tuomet atsiduria prieš mane, ištiesia ranką, aš paduodu ranką, jis pakelia akis, paleidžia ranką ir atsitraukia. Nė žodžio neištarė. J.Chiracas juokdamasis man pašnibždėjo, kad V.Putinas tikrai yra mane „įsimylėjęs“.
Šis atvejis tikrai parodė mūsų asmeninių santykių šaltumą. Aš buvau nepriimtinas ir tik oficialiai toleruojamas.
– Sakėte, kad Rusija bandė jus patraukti į savo pusę. Kaip ji tai darė?
– Jiems nepavyko. Aš visada laikiausi savo pozicijos. Mano pozicija dėl Rusijos veiksmų Gruzijoje, Ukrainoje, kur aš suvaidinau nemenką vaidmenį, buvo Kremliui nepriimtina.
– Dabartiniai valdantieji daug kalba apie santykių su Rusija perkrovimą. Tiesa, pieno konflikto pergalės tai nepadėjo pasiekti. Ar, jūsų nuomone, apskritai įmanoma santykius su Rusija perkrauti?
– Lietuvos požiūriu, aš manau, kad jokio perkrovimo būti negali. Ir ši patirtis rodo, kad tai neįvyks. Net jei Lietuva pati žengtų pirmuosius žingsnius, iš Rusijos pusės mes to nesulauksime. Jos politika yra aiški, tvirta, antilietuviška, antibaltiška. Žiūrint iš ekonomikos pusės, būnant tokios didelės šalies kaimyne, aišku, būtų gerai, kad perkrovimas įvyktų ir bent atsirastų pagarba bei tolerancija, bet didelės meilės vis tiek niekaip nematau. Jos nebuvo niekad ir jos nebus. Čia galima kalbėti, svajoti, bet aš asmeniškai tokiais perkrovimais netikiu.
– Kaip vertinate Lietuvos pirmininkavimą Europos Tarybai ir ko tikitės iš artėjančio Rytų partnerystės susitikimo Vilniuje?
– Politiniu požiūriu žiūrint, dėl to, kad Lietuva pirmininkauja Tarybai, ypatingai didelio persilaužimo ir milžiniško laimėjimo aš nematau. Tai tiesiog gražu, kad vienai iš naujų šalių pavesta atsakomybė. Kita vertus tai – normalus procesas.
Dėl Rytų partnerystės, kam patinka, kam ne, bet Lietuva visada buvo šios srities lyderė ir yra padariusi daugiausia. Ypač dėl Ukrainos. Mes buvome pirmieji ir vieninteliai, kurie per visus ES posėdžius kalbėjome už Ukrainą, labai artimai bendradarbiavome. Džiaugiuosi, kad šiandien yra pasiektas ES lygiu tas taškas, kad Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su ES. Esu 90 proc. įsitikinęs, kad Vilniuje ši sutartis bus pasirašyta. Tai asmeniškai vertinu kaip vieną iš didžiausių Lietuvos nuopelnų ES bendroje užsienio politikoje.
