Specialiame interviu 15min.lt buvęs Boriso Nemcovo bendražygis išdėstė savo prognozes ir dabartinės Rusijos situacijos vaizdinį.
– Pone Milovai, prieš pat interviu pastebėjau jūsų žinutę socialiniame tinkle „Twitter“ apie vis labiau švaistomas Rusijos ekonominio rezervo lėšas tam, kad būtų padengtos skolos. Kokia šiuo metu ekonominė situacija Rusijoje ir kiek ją lemia Vakarų sankcijos?
– Sankcijos veikia tam tikrais etapais ir jų reikšmė nėra gerai įvertinta net ir Vakaruose, kur galima pamatyti nemažai antraščių apie neveikiančias sankcijas, būtinybę derėtis ir panašiai. Pagrindinis Rusijos ekonomikos augimo šaltinis pastaruoju metu buvo pigūs Vakarų kreditai.
Pagrindinis Rusijos ekonomikos augimo šaltinis pastaruoju metu buvo pigūs Vakarų kreditai. Tai net nebuvo nafta. Gautos biudžeto įplaukos būdavo iš karto išleidžiamos.
Tai net nebuvo nafta. Gautos biudžeto įplaukos būdavo iš karto išleidžiamos. Dar prieš kelis metus bendra Rusijos įmonių skola buvo 100 milijardų dolerių, dabar ji auga nebe procentais, o kartais. Po sankcijų pritaikymo mes atsidūrėme tarptautinės kreditavimo rinkos blokadoje.
Veikė ne tik sankcijos konkrečioms įmonėms. Vakarų bankai patys pradėjo atidžiau stebėti ir nusprendė neskolinti pinigų Rusijos įmonėms, baimindamiesi tolesnės konflikto Ukrainoje eskalacijos. Nežinia, ką Kremlius sugalvos užimti rytoj…
Manau, kad sankcijų ilgalaikis rezultatas bus dar didesnis Vakarų bankų ir investuotojų įtarumas. Net jei sankcijos ir bus sušvelnintos ar dalinai panaikintos, tai tapo ilgalaike problema – mes turime rasti pinigų finansuoti savo ekonomiką. Negalime rasti pagalbos šalies viduje, nes mūsų bankinė sistema tokia silpna, kad tiesiog neturės pakankamai lėšų.
Buvo viltis, kad Kinija duos mums pinigų, bet jie akivaizdžiai nenusiteikę tai daryti ir tikriausiai niekada nebus. Sankcijos akivaizdžiai veikia ir jų įtaka bus dar labiau matoma, kai panirsime į nuosmukio ir stagnacijos periodą, nerasdami naujų finansavimo šaltinių.
– Ar šis stagnacijos periodas atves ir prie politinių pasikeitimų? Ar tai sustiprins Rusijos opozicijos politinę įtaką? Galbūt žmonės galiausiai patys išeis į gatves, reikalaudami pasikeitimų?
– Šios ekonominės problemos neabejotinai turės politinių pasekmių, bet nesitikėkite, kad tie pasikeitimai ateis greitai. Niekas Rusijoje nevyksta greitai. Rusijos visuomenę geriausiai apibūdina vienas žodis – inercija.
Turėkime galvoje ir tai, kad šiuo metu Rusijos žmonės gyvena visiškos informacinės blokados sąlygomis ir nesupranta situacijos rimtumo, kad reikalai nėra tokie, kokie buvo visada.
Šios ekonominės problemos neabejotinai turės politinių pasekmių, bet nesitikėkite, kad tie pasikeitimai ateis greitai. Niekas Rusijoje nevyksta greitai.
Realybė pasikeitė dramatiškai. Kad reakcija bus, leidžia tvirtinti ir 2008 metų krizė, kai buvo daug ženklų, jog visuomenė darosi vis labiau nepatenkinta, tačiau prireikė trejų metų, kad visas negatyvumas pagaliau prasiveržtų. Matėme protestus 2011 metų gruodį po Dūmos rinkimų. Tad pirma – tam reikia laiko. Antra – tam reikia įvykio, kuris išjudintų.
Tai tikriausiai bus per artimiausius Dūmos rinkimus 2016 metų gruodį ar per 2018 metų prezidento rinkimus. Tai taps išbandymu valdžiai. Galiu pasakyti jums, kad neseniai vykusiuose vietos valdžios rinkimuose valdžios atstovai kai kuriuose regionuose patyrė triuškinamus pralaimėjimus, nepaisant viso šurmulio apie Krymą ir kitų propagandos priemonių.
Taigi, visuomenės nepasitenkinimas tikrai taps akivaizdus, bet nesitikėkime, kad tai ateis greitai.
– Kaip manote, kaip į protestus ir nepasitenkinimą reaguos Kremlius? Yra ekspertų, kurie teigia, kad stiprindamas savo įvaizdį Vladimiras Putinas gali ryžtis dar didesniam karui.
– Kalbėdami apie plataus masto karo galimybę, turėtume užduoti sau klausimą, kodėl Putinas vis dar nepradėjo tokio karo, nors jau daugiau nei metus turi puikiausią galimybę. Atsakymas: tai būtų kruvinas karas. Tai nebus lengvas ir beveik taikus Krymo aneksavimas.
Jei jie stumsis giliau į Ukrainą, bus kruvinas karas miestų gatvėse. Bus milžiniškas pasipriešinimas tokiuose miestuose kaip Dnepropetrovskas ar Zaporožė. Tai turėtų žymiai didesnes politines pasekmes Rusijoje, nei jos yra dabar. Įtikinamesnis atrodo variantas, kad atsisukta bus į opoziciją.
Boriso Nemcovo nužudymas pakėlė šį persekiojimą į naują lygį. Mums visiems buvo nusiųstas signalas, kad būsite nužudyti, jei toliau kelsite problemas. Problema su Putinu yra ta, kad jis turi pakankamai patirties ir galios žlugdyti mažų grupių pasipriešinimą ir veiklą.
Bet kai jis susidurs su masiniu visuomenės nepasitenkinimu dėl ekonominės politikos, korupcijos, monopolinės sistemos, kurių nemėgsta labai daug kas Rusijoje, nors to ir nematome apklausose, manau, kad bus žymiai sunkiau suvaldyti situaciją. Jei bus aiški žinia iš didesnės visuomenės dalies, kad ji nori pasikeitimų, jis turės veikti.
Boriso Nemcovo nužudymas pakėlė šį persekiojimą į naują lygį. Mums visiems buvo nusiųstas signalas, kad būsite nužudyti, jei toliau kelsite problemas.
– Kalbant apie Boriso Nemcovo nužudymą… Kaip tai paveikė Rusijos opoziciją ir ar tikite oficialia Kremliaus versija, kad tai buvo čečėnų samdinių darbas?
– Aš absoliučiai netikiu istorija, kad B.Nemcovas buvo nužudytas čečėnų, jų pačių iniciatyva. Jie neturėjo nei aiškaus motyvo, nei būtų tai galėję atlikti be aiškaus įsakymo iš aukščiau. Ramzanas Kadyrovas (aut. – Čečėnijos lyderis) yra integrali Putino vertikalios sistemos dalis.
Jis puikiai žino, kieno įsakymus reikia vykdyti, kad liktų poste. Putinas netoleruoja jokių panašių iniciatyvų, kurios įsiveržia į jo interesų lauką. Jei Kadyrovas ir vaidino kokį vaidmenį šiame nužudyme, tai jis turėjo koordinuoti savo veiksmus su Putinu. Aš netikiu jo laisva valia.
Dar svarbiau, kad neaišku, ar tai išties padarė Kadyrovas ir jo žmonės. Galbūt jie pradėjo dalyvauti vaidinime tik tada, kai reikėjo pasiaiškinimo.
Kalbant apie opoziciją… Jau paskelbta apie bendrą opozicijos politinių jėgų dalyvavimą artėjančiuose rinkimuose. Susivienys ir Aleksejaus Navalno partija, ir buvusi B.Nemcovo partija, kuriai dabar vadovauja Michailas Kasjanovas. B.Nemcovo nužudymas prisidėjo prie opozicijos suvienijimo. Daugelis dabar mano, kad privalome tęsti jo darbus, jo kovą. Šis įvykis pastūmėjo mus arčiau vienus kitų ir tikiuosi, kad šis bendras darbas tęsis.
– Ar galima tikėtis, kad pasikeitimai Rusijoje įvyks demokratiniu būdu ir nesulauksime chaoso ar net kruvinos revoliucijos?
– Rusijos visuomenė ir jos viešoji nuomonė turės ryškų vaidmenį artėjančiuose politiniuose pokyčiuose. Putinas bando propagandos ir opozicijos cenzūravimo būdu paveikti žmonių nuomonę, padaryti ją palankesne Kremliui, bet tai pasikeis.
Atsiras nuovargis, matysis aiškios krizės pasekmės. Visuomenės nuomonė neišvengiamai privers valdžią pasukti politikos kursą į kitą pusę. Rinkimai taip pat vaidins svarbų vaidmenį. Tai vienintelis būdas, kuriuo visuomenė gali išreikšti savo neigiamą nuomonę…
– Bet ar rinkimai Rusijoje išties pakankamai demokratiški?
– Ne, jūs teisus. Bet jie nėra ir visiškai kontroliuojami. Duosiu jums vieną pavyzdį – trečias ir ketvirtas pagal dydį Rusijos miestai Novosibirskas ir Jekaterinburgas išsirinko merus iš opozicijos gretų. Nepaisant visų sukčiavimo ir naudojimosi administracinėmis galiomis atvejų.
Tai nėra juoda-balta situacija. Opozicija rinkimuose gali pasiekti tam tikrų tikslų ir gali skleisti savo idėjas bei rodyti alternatyvos Kremliaus režimui galimybę. Tad rinkimai bus svarbūs. Bus svarbi viešoji nuomonė, kuri keisis ne į naudą Putinui. Esminis klausimas – kaip toli pasirengęs eiti Putinas, kad išsaugotų savo galią. Manau, kad bus neramumų.
Neatmetu galimybės, kad Putino nenoras atiduoti savo galią pavers situaciją laukine.
