Apie tai ir būsimus pokyčius Darbo partijoje LRT laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis kalbino laikinai partijai vadovauti grįžusį europarlamentarą.
– Pone Uspaskichai, kas jums nutiko, kodėl vaikštote pasiramsčiuodamas ramentais?
– Tikriems vyrams tai atributas. Sako, kad kartais jau reikia pasižiūrėti ir į pasą, bet jaučiuosi pakankamai gerai, todėl ir elgiuosi kartais ne pagal metus. Iš tiesų nieko baisaus nenutiko, patempiau čiurną, gydytojai uždėjo gipsą.
– Europos Parlamente sėdėjote neįgaliojo vežimėlyje. Norėjote sukelti gailestį? Juk galėjote vaikščioti ir su ramentais?
– Negalėjau, nes ten ilgi koridoriai. Šią savaitę į Europos Parlamentą visai nenorėjau važiuoti, bet pasikonsultavęs su viešųjų ryšių specialistais apsigalvojau. Jie man sakė – nesvarbu, koks bus sprendimas, svarbu ten būti, nes galėjo pasklisti kalbų, esą užsidėjau gipsą, simuliuoju ir panašiai. Vyras turi žiūrėti iššūkiams į akis.
Autokratinėje valstybėje, kokia dabar ir yra Lietuva, kalėjimas yra demokratijos atributas. Kartais reikia ir čia pabūti. Iš Lietuvos nebėgsiu, reikia baigti šią istoriją, – teigia Europos Parlamente teisinės neliečiamybės netekęs Viktoras Uspaskichas.
– Europos Parlamentas panaikino jūsų teisinę neliečiamybę, dabar galėsite būti teisiamas. Džiaugiatės tuo?
– Aš Europos Parlamente nekovojau dėl teisinės neliečiamybės. Labiau norėjau atkreipti dėmesį į faktus, kuriuos pateikiau. Man labai gaila, kad faktai nebuvo patikrinti ir sprendimai priimti automatiškai.
– Bet tai gera žinia. Greičiau sužinosite Apeliacinio teismo sprendimą. Jums greičiausiai nelabai patinka gyventi nežinomybėje?
– Jūs teisus, šią istoriją reikia pabaigti kuo greičiau. Niekada nežiūriu atgal, bet dabar gailiuosi, kad anksčiau to nepadariau. Kai pusantrų metų gyvenau Maskvoje, daug buvo konsultantų, kurie ragino neskubėti grįžti į Lietuvą, nes bus kaip su Michailu Chodorkovskiu. Tada padariau klaidą, nes gyvendamas be šeimos jaučiausi labai prastai. Grįžau, nors ir žinojau, kad mane sulaikys. Čia mano šeima, vaikai, kurie nepaliks Lietuvos, nes čia jų tėvynė. Lietuva ir man tapo antrąja tėvyne, aš visada tik gerai kalbu apie Lietuvą ir jos žmones.
– Kalbėdamas apie savo bylą užsienyje jūs toli gražu ne visada apie Lietuvą gražiai kalbate.
– Lietuvos valdžia ir Lietuva yra skirtingi dalykai. Lietuva tai žmonės, o juos reikia gerbti.
– Jūs dabar pripažįstate, kad anuomet padarėte klaidą išvykęs į Maskvą? Jau dabar būtumėte atlikęs bausmę.
– Iš pradžių man buvo numatyta tik finansinė bausmė. Nežinau, kodėl prokuratūra tempė laiką, nes iki Seimo rinkimų dar buvo likę metai. Nežinau, kodėl jie nepadarė savo darbo.
– Pirmos instancijos teisme jūs esate nuteistas kalėti ketverius metus, šį sprendimą apskundėte Apeliaciniam teismui. Sprendimą apskundė ir prokuratūra, kuri siekia jus pripažinti kaltu ir dėl sukčiavimo siekiant gauti valstybės paramą. Yra reali grėsmė, kad turėsite atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje. Liksite Lietuvoje iki teismo sprendimo?
– Taip. Autokratinėje valstybėje, kokia dabar yra Lietuva, kalėjimas yra demokratijos atributas, kartais reikia ir čia pabūti.
– Jūs jau taip nusiteikęs?
– O ką daryti?
– Vėl pradėjote vadovauti Darbo partijai. Ką ketinate keisti?
– Vos išlipęs iš lėktuvo turėjau apie 15 susitikimų, susitikau su kai kuriais ministrais, partijos skyrių pirmininkais, Seimo nariais. Pasikeitimų tikrai bus, pakeisime apie 10 skyrių pirmininkų, kreipsime dėmesį į mūsų deleguotus ministrus ir viceministrus. Padarysiu didelę analizę ir pristatysiu ją partijos tarybai. Tada ir spręsime. Visiems sakau, kad komanda turi būti kokybiška.
– Tačiau susidaro įspūdis, kad ieškote kaltų dėl prastų partijos rezultatų savivaldos rinkimuose?
– Apie kai kurių ministrų darbą aš kalbėjau dar iki rinkimų.
– Ar nemanote, kad tai jūs esate kalčiausias, kad partijai pastaruoju metu prastai sekasi?
– Aš pusantrų metų nedalyvavau partijos veikloje, nepriiminėjau jokių sprendimų. Neagitavau, netgi Kėdainiuose, kur turiu televiziją, nebuvau nei vienoje laidoje prieš rinkimus.
– Pone Uspaskichai, aš kalbu apie kitką. Jeigu nebūtų juodosios buhalterijos, nebūtų bylos ir, jūsų terminais kalbant, otkatų, turbūt ir situacija partijoje atrodytų visai kitaip? Tai kas dėl to kaltas?
– Byla sufabrikuota, per šešerius metus apie tuos 20 milijonų nebuvo kalbama teisme, gal tik kartą apie pusę valandos. Apie tai kalbėjo viena moteris. Aš teisme jos paklausiau, iš kur ji gavo tuos milijonus. Ji teigė neatsimenanti, kas juos atvežė. Ji neatsimena netgi to, kam juos atidavė. Kai finansinėje byloje nėra aišku, iš kur pinigai atėjo ir kur nuėjo, reiškia tų pinigų ir nebuvo.
– Nėra taip, kaip jūs sakote. Skaičiau nuosprendį, kuris puikiai išaiškina visus argumentus. Jūs ir pats gerai žinote lenteles, procentus, kuriuos įmonės, gavusios Europos Sąjungos fondų paramą, skyrė Darbo partijos juodajai buhalterijai ir panašiai.
– Šie dokumentai buvo paimti ne iš Darbo partijos, o iš agentūros. Ir neįrodyta, kad tai juodoji buhalterija, nebuvo net ekspertizės.
– Tačiau yra liudytojų parodymai.
– Vienos liudytojos, kuri atleista nuo atsakomybės. Tai jokie parodymai.
– Teismo sprendimas tikrai išsamus, jūs Vilniaus apygardos teisme esate pripažintas kaltu, nes su Vitalija Vonžutaite subūrėte organizuotą grupę į kurią dar buvo įtrauktas Vytautas Gapšys ir jūsų ką tik minėta Marina Liutkevičienė. Jūs šiai komandai vadovavote. Rinkote pinigus iš įmonių, kurios gavo Europos Sąjungos paramą ir naudojote juos įvairioms reikmėms, taip pat ir asmeninėms.
– Jokios asmeninės naudos aš neturėjau. Ir teismo sprendime juodu ant balto parašyta, kad Uspaskichas neturėjo asmeninės naudos.
– Bet jeigu nebūtų šios bylos ir skandalo, jūsų partijai sektųsi geriau. Tai kodėl ieškote kaltų? Kalčiausi juk tie, kurie viską organizavo?
– Darbo partija teismo procesuose nedalyvauja. Jei aš ir išvažiuočiau, vis tiek partijai bus blogai? Juk joje 20 tūkstančių žmonių, kurie nedalyvauja teismo procese.
– Kuriuos ministrus ruošiatės keisti?
– Kol kas dar negaliu pasakyti, vyksta analizė, bet mano pasiūlymas bus griežtas.
– Kuris partijos deleguotas ministras, jūsų nuomone, dirba gerai?
– Man patinka, kaip dirba Virginija Baltraitienė.
– Kodėl?
– Girdžiu gerus atsiliepimus iš ūkininkų.
– Bet ši ministrė siūlo iniciatyvas, kurios galbūt prieštarauja netgi Konstitucijai. Pavyzdžiui, kad Lietuvos pieno perdirbėjai gamintų produktus tik iš lietuviško pieno. Manote, tai geri siūlymai?
– Gerai, kad priminėte. Patriotiška ministrė. Labai teisingai – valgykite tik savo produkciją, pirkite tik iš savų.
– Gal ir iš Europos Sąjungos reikia išstoti dėl tokio patriotizmo?
– Išstoti nereikia. Tačiau jei politikas agituoja, kad mūsų ūkininkai daugiau uždirbtų, tai sveikintina. Jeigu tai bus suderinta su Europos teisės aktais – valio. Raskite nors vieną ūkininką kuris su tuo nesutiktų. Ir mokesčių bus surinkta daugiau į valstybės biudžetą.
– Tačiau tai neteisėta, taip sako teisininkai?
– Nereikia sakyti kad neteisėta, reikia bandyti tai prastumti.
– Kurie ministrai, jūsų manymu, dirba blogai? Sakote, kad sprendimas bus griežtas, vadinasi, jį jau turite?
– Aš turiu tvarkingai partiją atvesti į suvažiavimą. Dabar bet koks mano pasakymas gali būti suprastas kaip visos partijos nuomonė. Nenoriu to daryti.
– Kas turėtų būti naujasis partijos pirmininkas. Favoritą turite?
– Turiu. Aš už jaunesnę kartą arba už naują lyderį iš šono, kuris būtų populiarus. Jeigu daugumos nuomone bus verta ieškoti lyderio iš šono, ieškosime. Jei ne – niekada nekalbėsiu su jokiais lyderiais iš ne mūsų partijos. Kol kas dar nėra žmogaus, kuris atsistos prie partijos vairo. Vyksta pasiruošimas.
