„Vienas dalykas, kurį pastebėjau bendraudamas su lietuvių startuolių bendruomene, yra tai, kad kai kurie žmonės turi tikrai gerų idėjų, tačiau jie turi mąstyti plačiau, būti aktyvesni ir mokėti „save parduoti“, būti visiškai tikri, kad problema, kurią jie nori spręsti savo startuoliu, yra didelė“ – teigia LRT.lt pašnekovas.
Pasak Ch. Thalerio-Wolski, kai kurie žmonės šias savybes tarsi turi užkoduotas savo genetiniame kode, o lietuviams reikia daugiau pasitikėjimo savimi ir tikėjimo, kad jų startuoliai gali pakeisti pasaulį.
– Kas yra svarbiausia geram startuoliui? Kokiais bruožais turėtų pasižymėti projektas, į kurį pats ryžtumėtės investuoti savo pinigus?
– Kompanijos, į kurias investuojame, yra startuoliai, besistengiantys išspręsti specifines problemas labai didelėse rinkose. Paprastai tai yra ambicingos jaunų, tačiau patyrusių žmonių komandos.
Startuolio komandos paveikslas turi atrodyti taip: ambicingi žmonės, norintys spręsti problemas, sudrebinti rinkas, daryti jose pokyčius.
Startuolio komandos paveikslas turi atrodyti taip: ambicingi žmonės, norintys spręsti problemas, sudrebinti rinkas, daryti jose pokyčius
Taigi mes renkamės komandas, kurios turi patirties tam tikrose sferose, jose dirba, o mūsų investicijos leidžia jiems išplėsti savo galimybių ribas.
– Lietuviai turi reikalingus bruožus, kurių dėka galėtų sukurti perspektyvius startuolius? Kokie jie?
– Manau, kad taip. Rytų Europa, o ypač Lietuva, turi daug protingų žmonių, kurie yra apdovanoti technologinių gebėjimų ir išmanymo talentu, todėl Lietuvos startuolių bendruomenė turi didelį potencialą.
Šiandien viskas yra paremta technologijomis. Technologijomis turi būti paremti ir startuoliai. Neinvestuojame į projektus, kurie nori atidaryti kepinių parduotuvę.
– O kokios yra mūsų silpnybės, kur lietuviški startuoliai ir jų komandos galėtų pasitempti?
– Lietuvoje susitikau su 15-os kompanijų komandomis. Vienas dalykas, kurį pastebėjau, yra tai, kad kai kurie žmonės turi tikrai gerų idėjų, tačiau jie turi mąstyti plačiau, būti aktyvesni ir mokėti „save parduoti“, būti visiškai tikri, kad problema, kurią jie nori spręsti savo startuoliu, yra didelė.
Kai kurie žmonės šias savybes tarsi turi užkoduotas savo DNR. Daugelis amerikiečių, vokiečių labai ryškiai pasižymi šiomis savybėmis, turi jas savo genetiniame kode. Tai yra sritys, kuriose ir mėginau padėti startuolių komandoms, lankydamasis Lietuvoje ir vesdamas mokymus.
Lietuviams reikia daugiau pasitikėjimo savimi ir tikėjimo, kad jų startuoliai gali pakeisti pasaulį
Lietuviams reikia daugiau pasitikėjimo savimi ir tikėjimo, kad jų startuoliai gali pakeisti pasaulį.
– Jau ne pirmą kartą lankotės Lietuvoje. Ar pastebite pokyčių, pažangą Lietuvos startuolių bendruomenėje?
– Buvau čia prieš trejetą mėnesių. Tai nėra pakankamas laikas kažkokiems pokyčiams. Pokyčiams reikia metų. Tiesa, turbūt todėl, kad dabar vasara, žmonės atviresni, linksmesni, daugiau šypsosi.
Tačiau labai svarbu yra kas kita. Lietuvoje yra įstaigų, kaip „Versli Lietuva“, „Startup Lithuania“, vietinių verslo akseleratorių kaip „Startup Highway“, verslo angelų, kurie padeda startuoliams. Visi šie dalykai čia egzistuoja ir vyksta. Jaučiu, kad Lietuvos startuolių bendruomenėje yra progresas, tačiau pokyčiams vykti reikia laiko.
– Ką manote apie Lietuvą kaip apie šalį tokiems projektams? Įkurtumėte čia savo startuolį?
– Kiekviena sėkminga kompanija dalį savo valdymo, pardavimų, rinkodaros funkcijų turi perkelti ten, kur plečia savo veiklą. Dažniausiai tai Jungtinės Amerikos Valstijos ar Didžioji Britanija, kokios nors kitos didžiosios šalys.
Tačiau, mano manymu, verslo plėtos sektorius turi likti šalyje, iš kurios jis kilęs, o pardavimų, rinkodaros, investicijų pritraukimo ryšiai turi būti plėtojami pasirinktoje šalyje.
Toks startuolių veikimo modelis tampa vis dažnesnis, tad kompaniją galima įkurti Lietuvoje, o vėliau plėsti, atidaryti biurus kitose šalyse.
– Ar kiekvienas gali imtis nuosavo verslo, ar tam reikia įgimto talento?
– Geras klausimas. Manau, kad yra žmonių, kurie yra gimę kurti startuolius, tai žmonės, verslininkai, kurie gali iš nieko sukurti kažką. Paprastai šie žmonės labai anksti, jau mokykloje, imasi mėginimų kažką kurti.
Manau, kad yra žmonių, kurie yra ir visada buvo sėkmingi verslininkai. Tačiau aš taip pat žinau žmonių, kurie pradėjo nuo darbų įmonėse, yra buvę konsultantai, o vėliau tapo puikiais verslininkais.
– Jei šiandien norėčiau įkurti startuolį, ką man patartumėte, ko palinkėtumėte?
– Jums reikia suburti komandą. Mes neinvestuojame į pavienius asmenis, mes norime matyti komandą. Todėl, kai turite idėją, svarbiausias dalykas yra pabandyti surasti vieną ar du žmones, kuriems ta idėja, jos vizija pasirodytų artima ir jie norėtų su jumis būti vienoje valtyje. Taip pat jums reikia pažvelgti į ilgalaikę jūsų idėjos sėkmės perspektyvą.
Turite būti kantrūs ir susitaikyti su mintimi, kad sėkmės gali tekti gan ilgai palaukti, kad jūsų startuolio kūrimo kelyje bus fazių, kai viskas klostysis blogai, o kiekvienas rizikos kapitalo fondas atsisakys investuoti. Turite neatmesti galimybės, kad galite prarasti partnerius, gali tekti nerimauti dėl to, kaip savo darbuotojams išgalėsite sumokėti atlyginimus.
Turite susitaikyti su tuo, įgyti storą odą ir išsiugdyti didelę toleranciją nesėkmėms. Tiesą sakant, tai yra labai sunku.
Ch. Thaleris-Wolski – buvęs rizikos kapitalo fondo „Wellington Partners“ partneris. Šis fondas yra investavęs 13,7 mln. JAV dolerių į lietuvių sukurtą startuolį „YPlan“ (Niujorke, San Franciske ir Londone veikianti programėlė paskutinės minutės bilietams į renginius įsigyti). Investiciją iš šio fondo yra gavęs ir startuolis „Spotify“ – internetinis muzikos grotuvas, turintis daugiau nei 24 mln. vartotojų visame pasaulyje ir jau beveik metus veikiantis Lietuvoje. Iš viso per 15 veiklos metų „Wellington Partners“ yra atlikę apie 100 investicijų už 800 mln. eurų. Neseniai Ch. Thaleris-Wolski įkūrė savo fondą, o pavasarį lankėsi ir Lietuvoje, LOGIN „Startup Fair“ skaitė pranešimą „TOP 10 klausimų, kuriuos kiekvienas investuotojas užduoda startuoliams“.
