„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Volodymyras Groismanas: „Turime pasiekti, kad Rusijos kariai paliktų Ukrainą“

Ukraina šiuo metu yra didelių permainų kelyje, o iš Europos Sąjungos laukiama tvirtos pozicijos dėl Ukrainos prisijungimo prie Bendrijos ateityje, sako šią savaitę Vilniuje vykusioje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje dalyvavęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Anot jo, vienas svarbiausių dabarties tikslų – bendromis pastangomis su tarptautine bendruomene pasiekti, kad nepaisant Rusijos neigimo šios šalies kariai paliktų Rytų Ukrainą, kur vyksta karinis konfliktas.

Prieš skubėdamas grįžti į Ukrainą pasibaigus Asamblėjos sesijai V.Groismanas atsakė į kelis Seimo televizijos ir naujienų agentūros BNS klausimus.

– Kaip vertinate dabartinę situaciją Ukrainoje?

– Tai, kas susiję su saugumo klausimais, Rusijos agresija, akivaizdu, kad Rusija nevykdo Minsko susitarimų, kai Ukraina savo ruožtu daro viską, kad tie susitarimai būtų įgyvendinti.

Mes turime pasiekti, kad Rusijos kariai paliktų Ukrainos teritoriją, jūs žinote, kad yra ne vienas įrodymas dėl Rusijos karių bei technikos, tankų, šarvuotųjų transporterių (BTR) ir raketų (buvimo Rytų Ukrainoje). Šiandien mes deklaracijoje pasakėme, kad Rusijos kariai su savo kovotojais ir „laukiniais“, savo ginklais grįžtų namo ir užsiimtų tvarkos darymu savo šalyje, o ne kažkokių menamų, sunkiai paaiškinamų dalykų gynimu, kad ir rusų kalbos. Aš visada pabrėžiu – Ukrainoje nėra problemų dėl rusų kalbos, Ukrainoje yra problemų dėl Rusijos armijos ir Rusijos prezidento agresijos.

Aš visada pabrėžiu – Ukrainoje nėra problemų dėl rusų kalbos, Ukrainoje yra problemų dėl Rusijos armijos ir Rusijos prezidento agresijos.

Mes niekada niekam nekėlėme jokios grėsmės, todėl labai akivaizdu, kad turi būti griežtos sankcijos, turime padaryti viską, kad jie išeitų iš suverenios valstybės teritorijos.

Kalbant apie vidaus klausimus, mes šiuo metu esame didelių permainų kelyje, nes per 24 mūsų nepriklausomybės metus, deja, nepavyko padaryti sisteminių, struktūrinių reformų, kurias, pavyzdžiui, padarė Lietuva ir mūsų kaimynė Lenkija.

Mes turime sulaužyti korumpuotą centralizuotą per 24 metus susiformavusią sistemą ir sukurti europinę sistemą, pažaboti korupciją, užtikrinti pasitikėjimą teismais. Tai nėra paprastas procesas, tačiau noriu pabrėžti, kad šiuo metu Ukrainos parlamentas atsakingai priima sprendimus, kurie leidžia atitinkamoms struktūroms imtis priemonių prieš korupciją, daryti ekonomines reformas, stiprinti bendradarbiavimą su Tarptautiniu valiutos fondu, užtikrinti finansinį šalies stabilumą ir spręsti daugybę aktualių klausimų, tarp kurių ir gynybos pajėgumų stiprinimas.

– Ar esate patenkintas trišalės Parlamentinės Asamblėjos darbo rezultatais?

– Esu labai patenkintas profesionalia diskusija, taip pat situacijos Ukrainoje vertinimu. Mes kalbėjome skirtingomis savo šalių kalbomis, bet apie tą patį, problemas matėme vienomis akimis. Šias dvi dienas vyko labai produktyvus darbas ir, aš įsitikinęs, kad tapome dar artimesni, nors ir taip visada buvome labai patikimi partneriai.

– Ar jūsų nenuvylė Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje? Kokie Ukrainos lūkesčiai po jo ir kokių žingsnių laukiate iš Europos Sąjungos?

– Nenuvylė. Aš manau, jei yra užduotys, kurias reikia atlikti, mes turime jas ir padaryti. O mūsų lūkesčiai – labai tvirta ES pozicija dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, jos integracijos. Yra pasirašytas asociacijos susitarimas, mes laukiame kuo spartesnio jo ratifikavimo.

Taip pat per susitikimą priimtas sprendimas dėl laisvos prekybos sutarties su Ukraina nuo 2016 metų, apibrėžta makrofinansinė parama Ukrainai, nustatyti aiškūs terminai dėl bevizio režimo. Mes judame į priekį ir tą darysime toliau.

– Jūsų prezidento sprendimas į Vyriausybę pasikviesti kelis užsieniečius, tarp jų ir lietuvį, susilaukė skirtingų vertinimų. Dabar, praėjus pusmečiui, ar galima sakyti, kad šis sprendimas pasiteisino?

– Manau, kad kiekvienas sprendimas turi teisę egzistuoti, o tai, kad šiuo metu suformuotas Ministrų kabinetas su kitų šalių atstovais, yra labai gerai. Tai prideda prie platesnio mąstymo, skirtingos patirties suvienijimo ir padeda priimti sprendimus. Aš manau, kad tai teisingas sprendimas, o ar pasiteisino – tai turi būti vertinama pagal Vyriausybės darbo rezultatus.

Šiandien mes turime Vyriausybės veiklos programą, koalicinį susitarimą parlamente, patvirtintas veiksmų planas dėl reformų įgyvendinimo. Manau, kiekvienas turi atlikti savo darbo dalį, kuris ir duos rezultatą.

– Ačiū už pokalbį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs