– Kaip pasikeitė Bažnyčia, kai popiežiumi tapo Pranciškus?
– Kiekvienas popiežius padovanoja Bažnyčiai savo vadovavimo braižą. Tai galima ir pavadinti pokyčiu. Popiežius Pranciškus suteikė Petro tarnystės Bažnyčioje stiliui Lotynų Amerikos prieskonį: nuoširdus bendravimas, laisvumas reiškiant savo nuomonę, gebėjimas prabilti į viso pasaulio žmones visiems rūpimomis temomis yra šio popiežiaus bruožai, kurie ir yra tas pokytis katalikiškajame pasaulyje.
– Kaip šie pokyčiai pasireiškė Lietuvoje?
– Popiežius Pranciškus vis mėgsta paraginti, kad Bažnyčia neužsidarytų savyje ir išeitų į „periferijas“, arčiau tų žmonių, kuriuos Dievo žodis sunkiai pasiekia.
Bažnyčia Lietuvoje per tuos metus gavo padrąsinimą galvoti ir stengtis pasiūlyti savo iniciatyvų žmonėms, kurie nėra drąsūs praverti bažnyčių duris. Todėl buvo išbandytos kelios naujos iniciatyvos, kuriomis pati Bažnyčia stengėsi „išeiti į gatves“.
– Kokios tos iniciatyvos?
– Kaip pavyzdį galime paminėti praėjusį birželį Kaune vykusias Miesto misijas, per kurias miestiečiams ir svečiams buvo pasiūlyta diskusijų, koncertų ir įvairių užsiėmimų.
Nuo tų dienų iki dabar tęsiasi projektas „Kunigai kavinėse“. Kaune „Žalgirio“ arenoje surengta „Valentino diena kitaip“, į ją buvo kviečiami ne tik tie jauni žmonės, kurie lankosi bažnyčioje.
Dabar rengiamės taip pat „Žalgirio“ arenoje gegužės 15 d. vyksiančiai Šeimų šventei. Šių iniciatyvų Lietuvoje padrąsinimo autorius neabejotinai yra ir popiežius Pranciškus. Matant jo vadovavimo braižą yra lengviau parodyti Bažnyčios grožį.