Iš stovyklos bėgti nenorintis Azeras – reta išimtis
Irakietis Azeras šiuo metu gyvena Pabradės užsieniečių registravimo centre. Vyras iš Bagdado gyvenimo sąlygomis nesiskundžia.
Stovyklos personalą ir pareigūnus migrantas įvardija kaip labai draugiškus. Palapinė, kurioje gyvena Azeras, yra tvarkinga. Kartu su juo čia gyvena dar 11 vaikinų. Draugai yra pasiskirstę ruošos darbus ir palapinę tvarko kiekvieną dieną. Laisvalaikiu irakietis stovykloje skaito knygas, žiūri filmus, bendrauja su draugais, kartais žaidžia krepšinį.
Azeras ir jo draugai niekada neplanavo bėgti iš stovyklos. Tiesa, kartkartėmis atsibudęs ryte jis išgirsta, kaip naktį tai bandė padaryti kiti stovyklos gyventojai. Kai kuriems pasiseka, o kai kuriuos sugauna.
Azeras su draugais laukia, kada jam bus suteiktas pabėgėlio statusas, nes tada irakiečiai galės artimiau susipažinti su Lietuva. Be to, vaikinai svajoja čia gyventi.
Tačiau tokių kaip Azeras Lietuvos migrantų stovyklose yra nedaug. Dauguma migrantų nepraranda vilties pasiekti Vakarų Europą.
Bėga, nes nepatenkinti sąlygomis
15min žurnalistai susisiekė ir su kitu irakiečiu – Muhammadu. Šis vaikinas feisbuke už pinigus siūlo migrantams saugius maršrutus iš Baltarusijos į Europą.
Jis teigė, jog apie pabėgimą galvoja didelė dalis Lietuvos stovyklose esančių migrantų. Čia jie nepatenkinti stovyklų gyvenimo sąlygomis, o labiausiai – draudimu išvykti iš stovyklos teritorijos.
Dauguma migrantų įsitikinę, kad geriausia yra pasiekti Vakarų Europos šalis arba Skandinaviją. Šiose valstybėse jie tikisi gauti didesnę paramą ir geresnes gyvenimo sąlygas.
Populiariausia svajonių šalis tarp migrantų išlieka Vokietija.
Stovyklose – skirtinga apsauga
Lietuvoje esančias stovyklas saugo Valstybės sienos apsaugos (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnybos (VST). Jiems padeda policija, Lietuvos šaulių sąjunga, karo policija, kariai savanoriai ir Kalėjimų departamento pareigūnai.
Šiuo metu Lietuvoje yra Užsieniečių registracijos centras Pabradėje bei Pabėgėlių centras Rukloje, kurie skirti migrantams apgyvendinti. Juose dalis stovyklos gyventojų yra pateikę prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Šie migrantai gali vienai parai palikti centrus.
Nuo birželio pabaigos migrantai gyvena ir laikinose apgyvendinimo vietose. Didžiausia stovyklavietė įkurta Rūdninkų poligono teritorijoje, kurioje gyvena 700 migrantų vyrų.
Kai kuriose savivaldybėse įkurti laikini migrantų centrai. Pavyzdžiui, Verebiejuose, Alytaus aerodrome, Vydeniuose, Kapčiamiestyje, Kazitiškyje bei Linkmenyse. Nelegaliai kirtę sieną užsieniečiai taip pat apgyvendinti ir kai kuriose pasienio užkardose.
Pabėgimams ruošiasi iš anksto
Stovyklų negalintys palikti ir norintys pabėgti migrantai pirmiausiai turi susirasti taksi. Jį dažniausiai randa socialinių tinklų migrantų grupėse, „Telegram“ arba „Whatsapp“ susirašinėjimo programėlėse. Su vairuotoju susitarus yra planuojamas pabėgimas iš stovyklos teritorijos.
Dažnai norintiems bėgti migrantams padeda kiti stovyklų gyventojai. Jie sugalvoja, kaip atkreipti pareigūnų dėmesį. Pavyzdžiui, sukelia muštynes, neramumus ir t. t. Taip atitraukiamas pareigūnų dėmesys, o bėgliai kitoje vietoje perlipa tvorą arba pralenda pro jos apačią.
Pabėgimai dažniausiai vyksta tamsiu paros metu.
Išėję „į parduotuvę“, į stovyklas jau nebegrįžta
Migrantai, kurie pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, gali vienai parai palikti migrantų centrus. Legaliai išėję iš apgyvendinimo įstaigų, dažnai į jas jie taip ir nebegrįžta.
Legaliai iš stovyklų išvykę asmenys nuvykti į didžiuosius Lietuvos miestus dažnai naudoja tarpmiestinius autobusus bei traukinius.
Ahmedas iš Jemeno su dar dviem draugais kovo pabaigoje buvo sulaikyti Lietuvos pasieniečių. Vaikinai paprašė prieglobsčio Lietuvoje, todėl galėjo palikti Pabradės stovyklos teritoriją dviem valandoms. Vieną dieną taip išėję iš stovyklos, į ją jau nebegrįžo – traukiniu nukako iki Vilniaus. Sostinėje vaikinai susirado vairuotoją ir už trijų žmonių kelionę į Vengriją jie sumokėjo 1500 eurų.
Lietuvoje iš paprašiusių prieglobsčio žmonių į migrantų centrus negrįžo 138. Jie nėra įtraukiami į pabėgusių asmenų statistiką, nes centrą paliko legaliai. Tokių situacijų, Roko Pukinsko nuomone, negalima lyginti su pabėgimais iš Rūdninkų arba Verebiejų stovyklų. Šiose vietose pabėgę asmenys neturėjo teisės palikti stovyklos teritorijos.
Iš užsienio į Lietuvą šiuo metu yra grąžinta 100 asmenų iš Lenkijos. Dauguma, net keturi penktadaliai, nepabėgo iš centrų, o piktnaudžiavo prieglobsčio prašymo procedūromis.
Pabėgimų kainos
Kalbintų irakiečių nuomone, viena iš lengviausių pabėgimo dalių – ištrūkti iš stovyklos teritorijos. O sunkiausia – pasiekti saugią vietą, skirtą susitikti su taksi vairuotoju.
Nelegalaus taksi kaina priklauso ir nuo vietos, kurioje lauks vairuotojas. Kuo arčiau privažiuojama prie stovyklos – tuo patogiau bėgliui, tačiau vairuotojui didėja rizika būti pagautam. Tokiu atveju kaina kyla.
Taksi vairuotojo rizikingas privažiavimas netoli stovyklos teritorijos migrantams kainuoja nuo 2000 iki 3000 eurų.
Lietuvos didžiųjų miestų taksi kainos mažėja keliskart, t. y. kaina krenta iki 1000 eurų žmogui.
Irakietis Ameeras 15min žurnalistams pasakojo, kad lietuvis vairuotojas už 30 tūkst. padėjo pabėgti jo draugui ir dar 6 migrantams. Į šią sumą buvo įskaičiuoti patarimai, kaip pabėgti iš stovyklos, kokį kelią rinktis einant iki taksi automobilio bei taksi paslaugos iki Vokietijos. Šie 7 migrantai, Ameero žiniomis, sėkmingai pasiekė savo tikslą – Vokietiją.
Grupėse palaiko bėgančiuosius
Kai Alytaus rajone iš Verebiejų buvusios mokyklos pabėgo 32 migrantai, ši žinia greitai paplito socialinių tinklų migrantų grupėse. Grupių nariai tuomet džiaugėsi savųjų drąsą ir linkėjo jiems gero kelio į Vakarų Europą.
Muhamedas šiuo metu gyvena Irake. Vaikinas po kelių metų gyvenimo Austrijoje į tėvynę grįžo keliems mėnesiams. Po kelių savaičių jis vėl planuoja palikti Iraką ir per Baltarusiją pasiekti Vakarų Europą.
Vaikinas girdėjo, jog šį, kol kas didžiausią, pabėgimą iš Verebiejų stovyklos suorganizavo vienas šios stovyklos gyventojas, kurdų tautybės asmuo. Šį žmogų vaikinas vadina pavojingu.
Jo žiniomis, savo gimtinėse jis priklausė nusikalstamam pasauliui. Šis kurdas, pats gyvendamas stovykloje, suorganizavo pabėgimą tiems žmonėms, kurie turėjo pinigų. Į paslaugos kainą, Mohamedo žiniomis, buvo įtraukta: tinkamas laikas pabėgimui, maršrutas iki saugios vietos ir taksi automobilis į Vokietiją. 15min šaltinio žiniomis, su juo bėgo daugiau nei 20 asmenų.
Paskui šią grupę tą pačią naktį pabėgo ir dar keletas migrantų. Neturėdami pinigų, jie tai darė savarankiškai. Daugelis pabėgusių buvo sulaikyti Lietuvoje. Arba šiek tiek vėliau Lietuvai grąžinti iš Lenkijos.
Politikai saugumą garantavo, tačiau bėglius tenka gaudyti ir vietos gyventojams
Dažnai migrantams nepavyksta pabėgti toli nuo stovyklos, nes juos pastebi vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, Rugpjūčio 8 d. pabėgusį iš stovyklos migrantą atvažiavo pasiimti „Mercedes Benz“ automobilis su suomiškais numeriais. Važiuodamas jis atsitrenkė į vietinio, gyvenančio Rūdninkuose, automobilį.
Pabėgusį migrantą vietiniai sustabdė ir iškvietė policiją, o vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Po kelių valandų netoli Vilniaus policijai sulaikius automobilį, buvo nustatyta, kad vairuotojas – Irako pilietis.
Rūdninkų gyventojai pasakoja, kad tokios situacijos jiems nesvetimos. Vietiniai migrantus sutinka einančius per gyvenvietę arba netoli jos. Taip pat jie neretai šalia Rūdninkų mato automobilius su nelietuviškais numeriais.
Rūdninkų gyventojai 15min žurnalistams pasakojo, kad jaučiasi nesaugiai dėl esamos situacijos stovykloje.
Kiek iš stovyklų pabėgo migrantų – tarnybos skaičių nepateikė
VSAT yra atsakinga už užsieniečių, nelegaliai patekusių į šalies teritoriją arba pateikusių prašymus suteikti prieglobstį, registravimą bei priežiūrą.
15min į VSAT kreipėsi rugpjūčio 16 d. su prašymu pateikti duomenis apie pabėgusius migrantus. Tada buvo gautas nurodymas kreiptis į Viešojo saugumo tarnybą. Tą pačią dieną žurnalistai susisiekė su ja, o ši nukreipė į Vidaus reikalų ministeriją. Po kelių dienų ministerija 15min redakcijai pateikė kitą informaciją, tačiau pabėgusių migrantų skaičiaus nepateikė.
VRM teigimu, visi migrantai, kurie pabėgo iš ekstremalios situacijos metu įsteigtų apgyvendinimo vietų, buvo surasti. Išskyrus 8, kurie, pabėgę iš Verebiejų stovyklos, vis dar yra ieškomi.
Rugpjūčio 24 d.15min pakartotinai kreipėsi į VSAT dėl iš stovyklų pabėgusių migrantų skaičiaus. Šįkart Komunikacijos skyriaus vedėjas Rokas Pukinskas pažadėjo, kad atsakymą gausime per savaitę.
Kai gausime daugiau informacijos, tekstą papildysime.
