Iki šiol dar nėra sukurta antivirusinių vaistų, kurie galėtų COVID-19 liga sergančio paciento organizme sunaikinti virusą arba nuslopinti jo dauginimąsi.
-
Koks koronaviruso gydymo metodas efektyviausias? Vyksta intensyvios paieškos
-
Tūkstančiai skelbia: COVID-19 sukelia bakterijos ir 5G, o gydytis reikia aspirinu, tačiau tai – melas
-
Vaistą nuo COVID-19 su šveicarais kuriantis V.Bumelis: „Su panašiu vaistu buvo pagydytas ir D.Trumpas“
-
Vaistai nuo COVID-19: kada turėsime piliulę, kurią galėsime išgerti lyg tabletę nuo gripo?
Nepaisant to, socialiniuose tinkluose vis dar yra tikinčių, kad hidroksichlorokvinas – stebuklingas vaistas, o gydytojai jo neskiria, nes bando kažką nuslėpti.
Gali baigtis blogai
„Facebook“ tinkle pastaruoju metu vis labiau populiarėja vaizdo įrašas, kuriame siūloma hidroksichlorokviną pasigaminti namų sąlygomis.
Pasak įrašo autorės, šį preparatą galima išgauti iš paprasčiausių citrusinių vaisių – citrinų ir greipfrutų – žievelių.
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas įspėja dėl tokios savigydos.
„Tokie bandymai gydytis namuose negali baigtis geruoju. Aišku, psichologinis efektas veikia, gal net trumpam padeda, tačiau jis neturi nieko bendra su viruso gydymu.
Jei tokie užpilai iš tiesų galėtų kažką pagydyti, tai jau būtų seniausiai ištirta mokslo. O jokių mokslinių įrodymų tam nėra“, – aiškina profesorius.
S.Čaplinskas akcentuoja, kad asmenys, turintys sveikatos problemų, neturėtų taip lengvabūdiškai griebtis liaudies medicinos siūlomų nuovirų ir koncentratų.
Pasak mediko, bet kokios medžiagos, patekusios į organizmą, sąveikauja tarpusavyje – net ir citrusinių vaisių nuovirai gali sustiprinti arba, atvirkščiai – smarkiai susilpninti kitų žmogaus vartojamų preparatų poveikį.
„Tai gali būti labai didelė rizika. Bet kokių medžiagų sąveikia yra tiriama. Gydytojai, skirdami vaistus, tariasi su farmokologais. Jie nuolat kelia kvalifikaciją, nes visą laiką atsiranda naujų cheminių medžiagų, naujų gydymo galimybių.
Yra labai daug faktorių – medikai atsižvelgia ne tik į sveikatos būklę, bet kartais net ir į profesiją – ar galės žmogus išlaikyti rekomenduojamą vaistų naudojimo intervalą.
Negalima taip sau sugalvojus naudoti kokias nori medžiagas, net namų gamybos“, – įspėja profesorius.
Negalima taip sau sugalvojus naudoti kokias nori medžiagas, net namų gamybos.
Pasak S.Čaplinsko, vaisių koncentratai gali būti pavojingi – sukelti stiprią alergiją.
„Jeigu šiaip, gamtoje nevartojama tokių kiekių citrusinių vaisių koncentratų, persistengus gali kilti labai daug bėdų. Dideli kiekiai gali sukelti rimtų alergijų“, – įspėja medikas.
Siūlė nepatvirtintą gydymą
Tyrimais įrodyta, kad antimaliarinis vaistas hidroksichlorokvinas nesuteikė papildomos naudos gydant COVID-19 pacientus, o kai kuriems šis vaistas turėjo šalutinį poveikį.
Šį preparatą pandemijos pradžioje aktyviai ragino vartoti buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Jis ne kartą kartojo, kad pradiniai šio vaisto testai gydant koronavirusą buvo geri, siūlė amerikiečiams jį vartoti.
Jis tvirtino, kad nėra ko laukti klinikinių tyrimų pabaigos.
Nepaisant to, kad vyriausiasis JAV infekcinių ligų gydytojas dr. Anthony Faucis prieštaravo tokiai agresyviai šio vaisto reklamai ir ragino neskubėti jo vartoti, gandas apie tariamai stebuklingą hidroksichlorokvino poveikį išplito socialiniuose tinkluose.
Europos Sąjungoje (ES) ir JAV chlorokvinas ir hidroksichlorokvinas yra skirti tam tikroms autoimuninėms ligoms (tokioms kaip reumatoidinis artritas ir vilkligė) gydyti, taip pat maliarijos profilaktikai ir gydymui.
Europos vaistų agentūra (EVA) pastebi, kad bandymų gydyti koronavirusą hidroksichlorokvinu išties būta, tačiau nėra įrodymų, kad vaistas būtų išties padėjęs.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).
Privertė sunerimti
Praėjusių metų gegužę Ispanijos vaistų agentūra (AEMPS) pranešė EVA apie šešis psichikos sutrikimų atvejus COVID-19 liga sergantiems pacientams, kuriems buvo skiriamos didesnės nei leistinos hidroksichlorokvino dozės.
EVA farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas (PRAC), įvertinęs visus turimus duomenis apie chlorochino ar hidroksichlorochino vartojimo ryšį su psichikos sutrikimų ir savižudiško elgesio rizika, rekomendavo atnaujinti šių vaistinių preparatų informacinius dokumentus.
Duomenų peržiūra patvirtino, kad psichikos sutrikimai pasireiškia ir kartais gali būti sunkūs tiek pacientams, turintiems psichikos sutrikimų, tiek ir jų neturintiems.
JAV Maisto ir vaistų priežiūros agentūra (FDA) praėjusių metų liepos pradžioje perspėjo medikus riboti hidroksichlorokvino naudojimą gydant COVID-19, pastebėjus, kad preparatas sukelia rimtas širdies, kepenų ir inkstų problemas.
FDA taip pat sustabdė vaisto naudojimą kritiniais COVID-19 ligos atvejais.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praėjusių metų liepą pranešė šalinanti hidroksichlorokviną iš COVID-19 gydymui tiriamų vaistų sąrašo, kuomet tyrimai parodė, kad efektyvi priežiūra ligoninėse turi daugiau naudos nei JAV prezidento liaupsinamas preparatas.
JAV Minesotos universiteto mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad maliarijai gydyti skirtas vaistas negelbėja ir sergančių lengva koronaviruso forma.
Hidroksichlorokvino efektyvumas tirtų pacientų grupėje sutapo su placebu, jokių gydomųjų savybių neturinčios medžiagos.
Praėjusių metų gegužę tuometinis Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga uždraudė hidroksichlorokvino pardavimą šalies vaistinėse.
Vėliau ši nuostata buvo peržiūrėta – preparatą leista parduoti tik asmenims, sergantiems retomis ligomis.
Gandų virtinė
Pasakojimas apie tai, kaip D.Trumpo administracija hidroksiclorokviną pavertė pateptuoju stebuklingu vaistu nuo koronaviruso pandemijos, yra istorija apie dezinformaciją globalioje informacijos ekosistemoje.
Dezinformaciją sustiprino neužtikrintumas, baimė, žiniasklaidos politinis šališkumas.
Tikėjimas vaisto potencialu išgydyti pacientus, kurie užsikrėtė šiuo virusu, nuėjo visiškai neįtikėtiną trajektoriją: nuo nedidelės apimties tyrimo Prancūzijoje iki „Fox News“ ir didžiausio reklamos ruporo – tuometinio JAV Baltųjų Rūmų vadovo D.Trumpo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
