Naktį iš 1944 metų kovo 24 į 25 miške netoli dabartinio Żagańo miestelio Lenkijoje, tunelio „Harry“ angoje viena po kitos šmėžavo vyrų galvos. Tarp medžių pasislėpęs karininkas, virve jiems duodavęs signalus. Išlindę į laisvę jie jungėsi į grupeles ir tyliai dingdavo miške. Už jų nugarų liko Stammlager Luft III – Luftwafe‘ės karo belaisvių stovykla – barakai, tvoros ir sargybinių bokšteliai. Prieš juos – kelias į nežinomybę, o gal būt ir į laisvę. Jie – tai sąjungininkų kariai, patekę į nacių nelaisvę.
Viena 1944 metų kovo naktį pabėgusiųjų karininkų grupelė – ketvertas – buvo pavadinta „lietuvių darbininkais“, grįžtančiais iš Vokietijos. Grupelei vadovavo Romualdas (René) Marcinkus. Greta jo buvo Henris Picardas, Timas Walennas ir Edwardas Brettellis. Romualdas vienintelis mokėjo lietuviškai. „Po perkūnais, kas bus, jei gestapas tave sučiups? Kiek žodžių moki lietuviškai?“ – nerimavo Romualdas dėl grupelės draugų. „Nė vieno“, – pripažino Timas Walennas – „Bet žinai, kažkodėl įtariu, kad bernai iš gestapo lietuviškai žinos ne daugiau už mane”.
Romualdas Marcinkus buvo Lietuvos karo aviacijos karininkas. Jo gyvenimas yra dalis Lietuvos aviacijos istorijos. Įdomu tai, kad 1918 metais atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika buvo viena iš nedaugelio to meto pasaulio valstybių, kūrusių ir gaminusių originalius lėktuvus. O karo aviacija buvo vienas stipriausių Lietuvos kariuomenės dalinių. Lietuvių konstruktoriaus Antano Gustaičio Kaune kurti ANBO atitiko to meto aviacijos standartus. Paskutinioji ANBO versija – 1939 metais baigtas konstruoti lengvasis bombonešis ANBO VIII savo techninėmis savybėmis lenkė žinomą vokiečių Junkers Ju 87 (Stuka). Aviacija buvo populiari ir visuomenėje. Nors to meto Lietuvoje buvo tik kiek daugiau nei 2 milijonai gyventojų. Bet 1934 metų „Aircraft Year Book“ pažymima, kad „…Lietuvos Aviacijos klubas turi 14 tūkstančių narių ir sėkmingai populiarina oreivystę. <…> Klubo pilotavimo mokykla 1933 m. išleido trečiąją laidą“; iš šešių naujų pilotų dvi buvo moterys...“*.
Tačiau, artėjo Antrasis pasaulinis karas. Jam prasidėjus, 1939 metų rudenį, Romualdas Marcinkus pasiprašė į atsargą Lietuvos karo aviacijoje ir išvyko kovoti į Prancūziją. Prancūzijai kapituliavus su kitais svetimšaliais kariais laivu nuvyko į Alžyrą. 1940 gruodį priimtas Anglijos karališkųjų oro pajėgų lakūnu. Tais pačiais 1940 metais Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, ir penkiems dešimtmečiams ištrinta iš Europos žemėlapio. Lietuvos karo aviacija buvo sunaikinta. Po kiek daugiau nei metų, atakuojant vokiečių karo laivų vilkstinę Romualdo Marcinkaus „Hurricane“ buvo numuštas ir karininkas pateko į vokiečių nelaisvę. 1944 metais Romualdo Marcinkaus vadovaujama „lietuvių darbininkų“ grupelė nepasiekė laisvės. Karininkas buvosučiuptasPilos mieste ir sušaudytas. Tačiau Didysis pabėgimas liko vienu įspūdingiausių ir labiausiai įkvepiančių Antrojo pasaulinio karo epizodų.
Greta šios istorijos, nelengva rasti gastronominių receptų. Tegul tai būna tarpukario laikotarpio Lietuvos kariuomenės maistas. Toks, kokį tarnaudamas Lietuvos karo aviacijoje, galėjo ragauti Romualdas Marcinkus.
Makaronų–vaisių sriuba
50 g gervuogių, 50 g džiovintų obuolių, 40 g cukraus, 50 g makaronų, prieskonių (galima vartoti cinamoną).
Gervuoges reikia nuplauti, blogąsias išrinkti, užpilti vandeniu ir išvirti; po to vaisiai perkošiami. Paskui pripilti reikalingą kiekį vandens ir, pridėjus obuolius, cukrų ir cinamoną, virti. Kai obuoliai išvirs, reikia pripilti vandeny atskiestus bulvių miltus. Makaronus reikia virti atskirai, įpylus nemažai vandens. Kai makaronai jau išvirę, juos apipilama šaltu vandeniu. Kai vaisių sriuba atauš, į ją dedami makaronai.
* R. Statulevičiūtės-Kaučikienės vertimas
