1. Įsiveržimas į Sovietų Sąjungą buvo ambicingiausia Antrojo pasaulinio karo kampanija, tačiau Adolfas Hitleris tikėjo, kad galingu žaibo karo smūgiu ją galima pergalingai užbaigti per tris mėnesius.
2. Invazijai buvo pradėta ruoštis po fiurerio direktyvos Nr. 21. Dokumentas pasirašytas 1940 metų gruodžio 18-ąją ir numatė tikslą – „sutriuškinti Sovietų Rusiją viena greita kampanija“.
3. 1941 metų vasarį britų ir amerikiečių žvalgyba gavo žinių apie planuojamą invaziją į SSRS. Norėdami paskatinti Josifą Staliną imtis veiksmų prieš A.Hitlerį, jie informavo jį apie planą. J.Stalinas nepatikėjo, nes manė, kad A.Hitleris laikysis SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties, pasirašytos prieš pusantrų metų.
4. Į įsiveržimo planą įtrauktam Vokietijos kariniam laivynui buvo numatyta užduotis neleisti sovietų laivams ištrūkti iš Baltijos jūros.
5. Rengdamiesi invazijai, vokiečiai sutelkė per 3 mln. karių, sugrupuotų į 152 divizijas. Tarp jų – 17 tankų ir 13 motorizuotų divizijų.
6. Transportavimo ir logistikos užduotims buvo skirta 625 tūkst. arklių ir 600 tūkst. motorizuotų transporto priemonių.
7. Pirminėms puolimo pajėgoms buvo priskirta 3 350 tankų, 7 146 artilerijos pabūklai ir 1 950 lėktuvų.
8. Suomijos kariuomenė taip pat dalyvavo invazijoje. Suomiai parengė 17 divizijų ir 2 brigadas. Po sovietų sukelto Žiemos karo, vykusio prieš metus, per kurį Suomija neteko dešimtadalio savo teritorijos, dabar ši šalis buvo pasirengusi susigrąžinti savo žemes.
9. Rumunija taip pat prisidėjo prie invazijos pajėgų 14 divizijų, 7 brigadomis ir vienu sustiprintu tankų pulku.
10. Vokietijos ambasadorius Maskvoje karo paskelbimo deklaraciją sovietų vyriausybei įteikė 1941 metų birželio 22-ąją, 5.30 val. ryto. Šioje deklaracijoje Vokietija būsimus karinius veiksmus teisino neva sovietų įvykdytais nepuolimo sutarties pažeidimais.
11. Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą frontas tęsėsi apie 3 tūkst. km nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
12. Puolančios Vokietijos pajėgos buvo suskirstytos į tris armijų grupes. Armijų grupei „Pietūs“ vadovavo feldmaršalas Gerdas von Rundstedtas, armijų grupei „Šiaurė“ – feldmaršalas Wilhelmas von Leebas, o armijų grupei „Centras“ – feldmaršalas Fedoras von Bockas.
13. Įsiveržimo planas buvo pavadintas Barbarosos operacija, XII amžiaus Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Friedricho Barbarossos garbei.
14. Tik 20 proc. puolančiųjų pajėgų galėjo vykdyti greitus mobilios karybos, kuria buvo paremta Barbarosos operacija, uždavinius. Likę daliniai buvo per lėti, kad išlaikytų žaibo karo tempą.
15. Prasidėjus vokiečių puolimui, J.Staliną ištiko toks stiprus šokas, kad jis nekalbėjo 11 dienų.
16. Sovietų Sąjunga turėjo nuo dviejų iki trijų kartų daugiau tankų ir lėktuvų nei vokiečiai, tačiau daugelis lėktuvų buvo technologiškai pasenę.
17. Rusų arsenale buvo ir 967 tankai T-34, kuriuos kai kas laiko geriausiais Antrojo pasaulinio karo laukuose besikovusiais tankais.
18. Įsiveržimo dieną SSRS savo vakarinėje dalyje turėjo 150 divizijų, kurios galėjo nedelsdamos susigrumti su vokiečiais.
19. Vos po dviejų savaičių sėkmingų mūšių ir sovietų pajėgų triuškinimo pasienio regionuose vokiečių kariuomenės vadovybė ėmė tikėti, kad kampanija jau laimėta.
20. Žaibiškas pradinis puolimas leido vokiečiams susirinkti 1941 metų vasaros derlių beveik visoje Ukrainos teritorijoje ir tokiu būdu smarkiai pasipildyti maisto atsargas bei nuskurdinti sovietus.
21. Vokiečiai apsupo kelias sovietų armijas ir privertė jas pasiduoti. Į apsuptį prie Minsko ir Smolensko pateko ir į nelaisvę pasidavė apie 600 tūkst. Raudonosios armijos karių. Vėliau dar 665 tūkst. sovietų karių buvo apsupti ir pasidavė prie Kijevo.
22. Per vieną kampanijos mėnesį vokiečiai užėmė du kartus už Prancūziją didesnę SSRS teritoriją.
23. Rugpjūčio viduryje į kautynes buvo mesta dar 200 sovietų divizijų.
24. SSRS kariuomenė karo pradžioje susidūrė su vadovaujančių kadrų trūkumo problema, nes vos prieš kelerius metus buvo surengtos Didžiuoju valymu pramintos represijos, per kurias buvo suimta, išžudyta ar kitaip represuota tūkstančiai įvairaus rango karininkų, tarp jų ir aukščiausio rango vadų, generolų.
25. Baltijos šalyse, dalyje Baltarusijos ir Ukrainos vokiečiai buvo pasitikti kaip išvaduotojai, numetę komunistų jungą.
26. Kijeve vokiečius pasitiko ir žydai. Vokiečiai gerai elgėsi su Kijevo žydais per Pirmąjį pasaulinį karą, o apie mirties stovyklų siaubus viešai dar nieko nebuvo žinoma. Tačiau jau po kelių dienų žydus ištiko siaubingas šokas, kai vokiečiai ir jų vietiniai pagalbininkai pradėjo juos tūkstančiais vesti už miesto ir šaudyti Babij Jaro vietovėje. Įvairiais skaičiavimais, čia nužudyta apie pusantro šimto tūkstančių žydų.
27. Siekdamas išgelbėti karinę pramonę, J.Stalinas pirmaisiais karo mėnesiais į rytus perkėlė ištisas gamyklas, kad būtų išsaugota lėktuvų, tankų ir kitos įrangos gamyba.
28. Siekdami išlaikyti A.Hitlerio karo mašiną, prikaustytą rytuose, britai ir amerikiečiai greitai pradėjo tiekti Sovietų Sąjungai karo techniką, kitą produkciją ir žaliavas. Jie padėjo sukurti sovietų karo mašiną, su kuria vėliau patys susidūrė ne viename XX amžiaus antrosios pusės kare.
29. Nuo liepos 10-osios iki rugpjūčio 16-osios Suomijos kariuomenė susigrąžino teritorijas, prarastas per Žiemos karą. Sovietų ir Vokiečių Molotovo-Ribbentropo paktas lėmė sovietų invaziją į Suomiją 1939 m., tačiau Vokietijos invazija į SSRS sudarė sąlygas suomiams atsiimti savo žemes. Suomiai sustabdė puolimą ties savo senąja siena ir atsisakė žygiuoti toliau į Rusiją, tačiau jų pozicijos padėjo atkirsti Leningradą iš šiaurės.
30. Leningrado blokada, vienas iš kertinių Vokietijos ir SSRS karo momentų, truko beveik 900 dienų. Per ją vien 200 tūkst. miesto gyventojų žuvo nuo vokiečių bombų. Dar mažiausiai 630 tūkst. mirė nuo ligų ir bado.
31. Spalį vokiečiams užėmus Viazmą ir Brianską, sovietai fronte nebeturėjo jokios aviacijos priedangos, o ir liko tik 824 tankai.
32. Kai užsienio diplomatai buvo evakuoti iš Maskvos, baiminantis jos apsupties, kartu buvo išvežtas ir balzamuotas Vladimiro Lenino kūnas. Galimas jo praradimas būtų buvęs galingas propagandinis smūgis sovietų valdžiai, tad nuspręsta nerizikuoti.
33. Žiema, kuri sustabdė vokiečių puolimą, buvo šalčiausia per 140 metų. Tankų varikliuose užšaldavo alyva. Beveik visi Vokietijos kariuomenės kariai patyrė nušalimų. Ta pati bėda, kuri sustabdė sovietų kariuomenę Suomijoje, dabar išgelbėjo ją.
