5 karo laivai, kurie neatpažįstamai pakeitė jūrų mūšius ir visą laivybą

Po kelių mėnesių JAV mieste Baltimorėje bus pristatytas JAV karinio jūrų laivyno stebuklas, pavadintas „USS Zumwalt“. Šis inžinierių kūrinys išsiskiria ir savo technologijomis, ir galimybėmis, ir išvaizda, ir milžinišku biudžeto perviršiu. Robertas Farley portale nationalinterest.org rašo, kad būtent tokie laivai keičia istoriją.
Moderniausias amerikiečių eskadrinis minininkas „USS Zumwalt“ – nematomas radarams
Moderniausias amerikiečių eskadrinis minininkas „USS Zumwalt“ – nematomas radarams / „Scanpix“/AP nuotr.

Laivybą ir jos technologijas pakeitė būtent eksperimentiniai karo laivai. Tokie kaip USS „Zumwalt“.

Šie kūriniai visuomet surydavo gerokai daugiau pinigų ir laiko, nei būdavo planuojama prieš pradedant statybą. Tačiau būtent jie pateko į istoriją.

Portalas nationalinterest.org išrinko penkis pačius svarbiausius eksperimentinius karo laivus.

Kol kas neaišku, ar USS „Zumwalt“ padarys tokią didelę įtaką laivybai ir karybai kaip šis penketas, tačiau naujojo stebuklo keliamos aistros ir revoliucinės idėjos primena istoriją.


HMS „Dreadnought“

„Wikipedia“ nuotr./Pirmasis britų karo laivas HMS „Dreadnought“
„Wikipedia“ nuotr./Pirmasis britų karo laivas HMS „Dreadnought“

1906 metais Didžiojoje Britanijoje į vandenį nuleistas pirmasis linijinio tipo karo laivas HMS „Dreadnought“ akimirksniu tapo pagrindine karo laivynų smogiamąja jėga. Šie gigantai buvo tokie populiarūs ir padarė tokią įtaką laivybai, kad jų pavadinimas tapo bendriniu žodžiu. Linijiniai laivai buvo vadinami drednoutais, o prieš tai pagaminti šio tipo laivai predrenautai.

„Wikipedia“ nuotr./Britų karo laivo HMS „Dreadnought“ artilerija
„Wikipedia“ nuotr./Britų karo laivo HMS „Dreadnought“ artilerija

HMS „Dreadnought“ išsiskyrė dviem pagrindinėmis ypatybėmis.

Visų pirma, šis laivas turėjo itin didelio kalibro artileriją, išdėstytą denio centre, tačiau neturėjo vidutinių patrankų. Tai buvo bene pirmas „tik didelių patrankų“ karo laivas.

Antras išskirtinumas – HMS „Dreadnought“ buvo varomas dviem garo turbinomis. Tai irgi buvo novatoriškas sprendimas.

HMS „Dreadnought“ buvo sukurtas per ginklavimosi varžybas, kurios vyko prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Laivas tapo Didžiosios Britanijos raumenimis, stumdantis su Vokietija. Juos naudojo ne tik Didžiosios Britanijos sąjungininkė JAV, bet ir Pietų Amerikos šalys.

Britų modelis buvo nuolat tobulinamas, sutvirtinamas naujais šarvais ir apginkluojamas naujomis patrankomis. Po penkerių metų HMS „Dreadnought“ taip pasikeitė ir taip ištobulėjo, kad naujuosius statinius imta vadinti superdrednoutais. Pastarieji kovojo abiejuose pasauliniuose kariuose.

Paskutinis drednouto tipo linijinis laivas buvo priimtas į laivyną 1946 metais. Jis tarnavo dar 14 metų ir buvo pašalintas iš rikiuotės.


USS „Monitor“

„Wikipedia“ nuotr./JAV karo laivas USS „Monitor“
„Wikipedia“ nuotr./JAV karo laivas USS „Monitor“

Šis karo laivas nebuvo pirmasis visiškai padarytas iš geležies korpuso, tačiau jis buvo toks modernus ir turėjo tiek naujausių technologijų, kad net ir šis nuopelnas priskiriamas būtent USS „Monitor“.

Laivas buvo pagamintas per JAV pilietinį karą. 1862 metų kovo 9-ąją dieną Hamptono laivybos kelyje Sąjungininkų kariuomenės laivas CSS „Virginia“ užblokavo kelis medinius Konfederatų laivus. Šie nenorėjo prarasti ginkluotės, todėl ėmėsi išvadavimo operacijos.

Tam reikalui per 101 dieną Brukline buvo sukonstruotas visiškai geležinis laivas USS „Monitor“, kuris atrodė kaip plaustas su besisukančiu pabūklo bokštu. Tai buvo visiškai išskirtinės išvaizdos laivas, kuris išgąsdino CSS „Virginia“ įgulą, todėl šie nutraukė blokadą.

Po kelių mėnesių USS „Monitor“ plaukė į Šiaurės Karoliną ir nuskendo per audrą, tačiau šios idėjos įtaka buvo labai didelė. Nuo to laiko Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pradėjo rimtas investicijas į visiškai geležinio korpuso laivus.


HMS „Furious“

„Wikipedia“ nuotr./Britų karo laivas HMS „Furious“ 1935 metais
„Wikipedia“ nuotr./Britų karo laivas HMS „Furious“ 1935 metais

Galima sakyti, kad šis laivas buvo pagamintas per du eksperimentus – pirmasis nepavyko, o antrasis buvo labai sėkmingas.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Didžiosios Britanijos 1-osios klasės admirolas Jackies Fisheris kūrė planą įsiveržti į Vokietijos Baltijos jūros pakrantę su specializuotais laivais. Vadinamajame „Baltijos projekte“ karo laivas HMS „Furious“ turėjo tapti galingiausiu ginklu, nes turėjo didžiulę 18 colių patranką ir svėrė 20 tūkst. tonų.

Eksperimentas truko neilgai, nes Karališkasis jūrų laivynas neturėjo užtektinai išteklių tokiam ambicingam planui. Be to, kare įvyko persilaužimas.

„Wikipedia“ nuotr./Britų karo laivas HMS „Furious“ 1917 metais
„Wikipedia“ nuotr./Britų karo laivas HMS „Furious“ 1917 metais

Antroji HMS „Furious“ versija buvo gerokai sėkmingesnė. Nuo karo laivo denio buvo nuimti sunkūs pabūklai ir jis virto lėktuvų pakilimų aikštele. Po daugybės bandymų ši idėja pradėjo veikti ir HMS „Furious“ tapo pirmuoju tikru lėktuvnešiu.

Jis tarnavo per Antrąjį pasaulinį karą. HMS „Furious“ buvo labai svarbus mūšiuose dėl Norvegijos ir vokiečių laivų medžioklėje.


USS „Nautilus“

„Wikipedia“ nuotr./JAV atominis povandeninis laivas USS „Nautilus“
„Wikipedia“ nuotr./JAV atominis povandeninis laivas USS „Nautilus“

Per Antrojo pasaulinio karo mūšius Ramiajame vandenyne galutinai išryškėjo, kad povandeniniai laivai yra labai efektyvus ginklas, tačiau turintis rimtų minusų. Iš vienos pusės, jie galėjo nuskandinti daugybę Japonijos imperatoriškojo laivyno laivų, tačiau iš kitos pusės – negalėjo vykdyti tolimų operacijų, nes jų atsargos buvo ribotos.

Amerikiečiams kilo idėja, kad šiuos laivus gali varyti branduolinis reaktorius. USS „Nautilus“ tapo pirmuoju atominiu povandeniniu laivu.

Statyba prasidėjo 1951 metais, o po trejų metų jis jau buvo galutinai sukurtas. Laivo pavadinimas buvo paimtas iš garsiojo Jules Verne'o romano „20 tūkstančių mylių po vandenių“.

Šis povandeninis laivas tarnavo iki 1980 metų. Jis padarė milžinišką įtaką visai laivybai ir karo technologijoms.


„Napoleon“

„Wikipedia“ nuotr./Prancūzų karo laivas „Napaleon“
„Wikipedia“ nuotr./Prancūzų karo laivas „Napaleon“

Nuo XVIII amžiaus pradžios statytojai pradėjo eksperimentuoti su savaeigiais laivais. Inžinieriai bandė sukurti laivą, kuris galėtų judėti net tokiomis sąlygomis, kai nėra vėjo ir niekas neišpučia burių.

Pirmieji garo laivai pasirodė dar XIX amžiaus pradžioje, tačiau jie turėjo problemų dėl ginklų ir įrangos.

„Wikipedia“ nuotr./Prancūzų karo laivo „Napaleon“ liekana
„Wikipedia“ nuotr./Prancūzų karo laivo „Napaleon“ liekana

1840–1850 metais Didžioji Britanija ir Prancūzija perėjo į kitą etapą, sukurdamos kelis nedidelius, bet efektyvius garu varomus karo laivus.

Visgi, pirmasis tikras tokio tipo laivas buvo prancūzų „Napaleon“, į vandenį nuleistas 1850 metais. Jis buvo pastatytas iš medžio, turėjo bures, tačiau galėjo būti varomas ir anglimi.

1852 metais šis laivas pasižymėjo Krymo kare, todėl atkreipė pasaulio dėmesį į savo technologinius sprendimus.

„Napaleon“ nebuvo burinių laivų eros pabaiga, tačiau žymėjo pabaigos pradžią. Kartu, admirolai turėjo peržiūrėti karo laivynų strategijas, nes anglies panaudojimas reiškė visiškai naujos laivybos ir karybos pradžią.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis