Žygis į Luokę
Nuo pat ryto prie Šatrijos kalno pradėjo būriuotis įvairių krikščioniškų organizacijų ir jaunimo pulkai. Atvyko aukšti dvasininkijos atstovai su Telšių vyskupu Jonu Boruta priešakyje. Visi rinkosi į žygį, skirtą Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Ši data sutampa ir su galutiniu Europos krikštu, nes žermaičiai laikomi paskutiniais Europos krikščionimis. Ta proga sekmadienį Telšiuose ant Didžiosios žemaičių sienos atidengiama lenta su užrašu „Euruopas krėkšts“.
Susirinkę pulkai užkopė į kalną, tačiau rado jį jau užimtą. Laužavietę ir prieš keturias savaites čia įrengtą aukurą buvo glaudžiai apsupę kelios dešimtys Baltų tikėjimo atstovų iš visos Lietuvos. Jie laikė Žemaitijos vėliavą su raudona meška ir žalią vėliavą su baltiška simbolika.
Vyskupas jonas Boruta prakalbo susirinkusiems apie 600 metų senumo istorinius įvykius. Priminė, kad ant Šatrijos kalno yra stovėjęs ir kryžius, tačiau po Nepriklausomybės atgavimo jis buvo nuverstas.
Ugnis vis dar dega
Tuo pat metu aplink laužavietę sustoję baltų tikėjimo atstovai plėšė „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Vėliau patys save truputį sudrausmino ir tyliai suko ratu kaušą vandens, vis po šlakelį nupildami ir ugnies deivei Gabijai.
Kiti archeologiniais rūbais pasipuošę baltai tyliai ir ramiai stovėjo aplink aukurą, Jie teigė norintys krikščionims tik parodyti, kad šventa ugnis ant Šatrijos kalno vis dar dega. Ji nebuvo užgesinta prieš 600 metų.
Taip pat priminė, kad ant Šatrijos kalno prieš keletą mėnesių buvo planuojama ir krikščioniška gegužinė su vaišių stalais. Tokios minties buvo atsisakyta, kai baltų tikėjimo atstovai sukėlė šurmulį – neva bažnyčioje puotų niekas neorganizuoja, todėl neturėtų jų būti ir čia.
Senojo lietuvių tikėjimo atstovas kaunietis Rimas Pakeris įtaigiai kalbėjo, kad krikščioniškas žygis nuo Šatrijos kalno yra žmonių priešinimo akcija: „Manote – jie šiaip sau pasirenka mums šventas vietas? Jie iš esmės kartoja tą patį, ką darė ir prieš 600 metų. Baltiškas tikėjimas yra neprimetamas ir kiekvienam žmogui skirtingas – kaip nėra vienodų akmenų“.
Meistrui laikmečiai vienodai svarbūs
Telšių Turgaus aikštėje nuo pat ryto šurmuliavo dievdirbių ir kryždirbystės turgelis. Čia buvo galima pamatyti tautodailininkų iš visos Lietuvos darbus.
Meistrai primena, kad kryždirbystė, koplytstulpių ir religinio turinio skulptūrėlių drožyba lietuvių liaudies kūryboje yra gyviausia Europoje. Apraiškų galima rasti ir kaimyninėse šalyse, tačiau ne tokių stiprių.
Tautodailininkas iš Dzūkijos Algirdas Juškevičius sako, kad jam tradicinis liaudies menas visai nesipjauna su krikščioniška tematika. Jis didžiuojasi, kad mūsų šalies meistrai išlaiko amžių tradicijas, kokios jos bebūtų: „Man širdyje visiškai ramu. Štai medinė rakto kopija iš Kernavės, peilis iš Trakų. O štai ir rūpintojėlis“.
