Nemaža ainų dalis nebemoka gimtosios kalbos, kuri vadinama izoliuotąja, nes nėra įrodyti jokie jos ryšiai su kitomis kalbomis ar jų grupėmis. Tradicijos irgi išskirtinės – moterys dar neseniai tatuiruodavosi veidą vadinamosiomis šypsenų raukšlelėmis, o vyrai nesiskusdavo barzdų. Nors ainų kalba – itin kietas riešutėlis, pasaulio poliglotams ji nepaprastai įdomi.
Nesunaikinamasis ramat ir veiklusis kamuy
Mokslininkai mano, kad į Japoniją ainai atkeliavo iš Sibiro arba iš Ramiojo vandenyno pietinės pakrantės. Japonijos vyriausybė 1889 m. suskubo ainus modernizuoti ir integruoti į savo visuomenę. Ainams tai tapo pražūtinga, jų kalba atsidūrė ties išnykimo riba. Nors dabar japonai gana dėmesingai tyrinėja ainų kalbą ir kultūrą, tautelė sparčiai japoninama: ainai vartoja katakanos (šiek tiek modifikuotą) skiemeninį raštą, yra integrali japonų visuomenės dalis (kaip ir okinaviečiai).