A.Einsteinas ir M.Maric, kuri jau buvo gerai žinoma matematikė, susipažino studijuodami Ciuriche, Šveicarijos politechnikos universitete.
Pora susituokė, kai Albertui buvo 24-eri. Mileva buvo ketveriais metais vyresnė.
Kai kurie istorikai tvirtina, kad moteris talkino vyrui ne tik buityje ir gyvenime, bet ir moksle, tačiau jos vardo šalia savojo prie atradimų A.Einsteinas niekada nepaminėjo.
Apie tai, kad M.Maric pridėjo ranką prie vyro išradimų, gali liudyti nebent tai, kad būtent pirmajai žmonai, nors pora jau buvo išsiskyrusi, jis pavedė rūpintis Nobelio premija, kai ją gavo.
Kasdienybėje A.Einsteinas savo žmonai, tiesa, nebuvo nei dėmesingas, nei dosnus. Atvirkščiai, istorikų tvirtinimu, jis buvo sunkiai sugyvenamas, labai reiklus, darboholikas, nesirūpino asmenine higiena.
Negana to, jis nebuvo ištikimas. Į kairę A.Einsteinas pasuko beveik iškart po vedybų, o vėliau pirmąją žmoną paliko dėl savo pusseserės Elsos Lowenthal, kuriai taip pat nebuvo ištikimas.
Po vienuolikos pirmosios santuokos metų A.Einsteino ir M.Maric santykius ištiko krizė. Mokslininkas buvo nutaręs žmoną palikti. Tačiau prieš išeidamas jis pateikė jai sąlygas, kuriomis liktų šeimoje.
Taisyklės buvo tokios:
A. Tu rūpinsiesi:
- Kad mano drabužiai visuomet būtų puikios būklės;
- Kad aš triskart kasdien maisto gaučiau į savo kambarį;
- Kad mano miegamasis ir studija būtų tvarkingi, tačiau jais, o ypač mano darbo stalu, niekas daugiau nesinaudotų.
B. Tu atsisakysi visų asmeninių santykių su manimi, jei jie nėra privalomi dėl socialinių priežasčių. Konkrečiai, tu negali tikėtis:
- Kad aš sėdėsiu su tavim namie;
- Kad aš su tavim eisiu linksmintis arba keliausiu.
C. Santykiuose su manimi tu laikysiesi šių punktų:
- Nesitikėsi iš manęs jokio intymumo ir jokiu būdu manęs nekaltinsi;
- Liausiesi kalbėjusi vos to pareikalausiu;
- Išeisi iš mano miegamojo ar studijos neprotestuodama vos to pareikalausiu;
- Atsisakysi su manim meiliai elgtis ar kalbėti prie mūsų vaikų.
Šiandien tai gali šokiruoti, tačiau M.Maric šias taisykles priėmė ir su jomis sutiko. Manoma, kad ji tai padarė dėl dviejų sūnų – Eduardo ir Hanso, kuriuos šeima jau augino.
Vis dėlto santuokos išgelbėti tai nepadėjo – po penkerių metų, 1919-aisiais, A.Eisteinas susirado kitą moterį ir pirmąją žmoną paliko.
