Kaip paaiškėjo iš išslaptintų archyvinių dokumentų, į vokiečių nelaisvę patekę amerikiečiai laiškuose į tėvynę rašė apie 1943 metais nacistų okupuotoje teritorijoje aptiktas masines kapavietes. Vokiečiai patys atvežė kelis amerikiečius ir britus į žudynių vietą, kad supažindintų belaisvius su savo radiniu.
Atsižvelgdami į atkastų lavonų suirimo laipsnį ir kitus požymius belaisviai amerikiečiai padarė išvadą, kad šie žmonės buvo nužudyti dar prieš tai, kai Smolensko sritį užėmė Vokietijos kariuomenė. Būtent apie tai jie rašė savo laiškuose, tačiau atsisakė priimti vokiečių pasiūlymą dalyvauti antisovietinės propagandos kampanijoje.
Iš informacijos, esančios išslaptintuose dokumentuose, galima daryti išvadą, kad JAV administracija dar penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje žinojo apie Josifo Stalino režimo nusikaltimus Katynėje, tačiau neskubėjo viešinti šių žinių, nenorėdama gadinti santykių su Sovietų Sąjunga, pažymi „Associated Press“.
Šeštajame dešimtmetyje Amerikoje buvo atliktas Katynės žudynių tyrimas, o jo pagrindu JAV Kongresas priėmė specialią rezoliuciją. Kongreso nariai visą kaltę už lenkų karininkų sunaikinimą priskyrė Sovietų Sąjungai, o taip pat paragino Baltuosius rūmus kreiptis į tarptautines teismines instancijas su ieškiniu prieš SSRS.
Vis dėlto JAV administracija neįsiklausė į Kongreso rekomendacijas ir vengė Katynių žudynių temos iki pat SSRS subyrėjimo ir to meto, kai pati Rusija pradėjo publikuoti sovietinių archyvų dokumentus, atskleidžiančius NKVD ir sovietinės vadovybės kaltę.
Artimiausiu metu bus paviešinta beveik tūkstantis JAV archyvuose saugotų dokumentų, susijusių su Katynės žudynėmis. Juos publikuoti ketina ir Lenkijos ambasada Vašingtone.
