„Kaip jie gyvena? Kas vyksta jų pasaulyje?“ – sako Melcheris de Windas, vienas iš Raudonųjų žibintų paslapčių prostitucijos muziejaus įkūrėjų.
„Man visada domėjausi, kas iš tiesų vyksta už to rajono langų“, – kalbėjo jis.
Muziejus įsikūrė šalia kanalo, tarp dviejų garsių viešnamių. Naujasis muziejus tikisi sudominti kitais dalykais, nei netoliese esantys Sekso muziejus arba Erotikos muziejus.
„Kiti muziejai dėmesį skiria seksui ir jo atlikimui. Naujasis muziejus suteiks galimybę pažvelgti į sekso darbininkių pasaulį – ką reiškia stovėti lange, kokių žvilgsnių sulauki“, – paaiškino Amsterdamo savivaldybės atstovė Yolanda van Doeveren.
„Kiti muziejai dėmesį skiria seksui ir jo atlikimui. Naujasis muziejus suteiks galimybę pažvelgti į sekso darbininkių pasaulį – ką reiškia stovėti lange, kokių žvilgsnių sulauki“, – paaiškino Amsterdamo savivaldybės atstovė Yolanda van Doeveren
„Galbūt turistams tai bus proga pradėti elgtis kitaip ir parodyti joms nors kiek daugiau pagarbos“, – sakė ji.
Muziejuje esančiame didžiuliame televizijos ekrane galima išvysti striptizą šokančią moterį. Vėliau lankytojams rodomas filmas apie kitą prostitucijos pusę – moteris, kurios turi savo šeimas ir gyvena paprastą gyvenimą.
Muziejaus ekspozicijos taip pat supažindina, kaip per amžius kito seniausios pasaulio profesijos atstovių mados ir visuomenės požiūris į jas.
Lankytojai taip pat galės išvysti šio verslo atstovių įrankius: sargius, lubrikantus ir sekso žaisliukus. Sudarinėjant šią kolekciją konsultuotasi su buvusia prostitute Ilonka Stakelborough.
Amsterdame prostitučių versle sukasi maždaug 7 tūkst. asmenų.
Savivaldybės duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai čia dirbančių moterų yra atvykusios iš šalių, kurių gyventojai gauna mažas pajamas, daugiausia – Rytų Europos.
Už vitriną, kurioje yra kėdė, o už uždangos – lova, jos moka po 150 eurų. Tokių vitrinų Amsterdame yra 409.
Savivaldybės duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai čia dirbančių moterų yra atvykusios iš šalių, kurių gyventojai gauna mažas pajamas, daugiausia – Rytų Europos
Daugelis šio verslo atstovių dirba 11 valandų per dieną ir šešias dienas per savaitę. Klientai aptarnaujami vidutiniškai per 10 minučių.
Muziejuje taip pat yra „liukso“ kambarys su veidrodžiais ant lubų, šalia lovos padėtu šampano buteliu ir vonia.
Tačiau taip pat galima pamatyti mažytį kambarėlį, kuriame vos telpa viengulė lova, kuria naudojosi lenkė prostitutė nedarbo metu.
„Norime parodyti visus prostitucijos aspektus“, – sakė I.Stakelborough naujienų agentūrai AFP.
„Dauguma prostitučių šią karjerą pasirenka savo noru“, – kalbėjo ji.