Sausainiai „Albertas“
XIX amžiaus antroji pusė Anglijoje žinoma kaip klestėjimą atnešusi „Viktorijos epocha“. Tuo pat metu kitoje, rytinėje Europos pusėje buvo įsigalėjusi Rusijos imperija. XIX amžius buvo nelengvas laikas Lietuvos dvarams. XVIII amžiaus pabaigoje prarasta Abiejų Tautų Respublikos nepriklausomybė, Napoleono žygis į Rusiją, net trys nesėkmingi sukilimai prieš Rusijos imperiją ir po jų sekę represijos pakirto dvarams įprastą gyvenimo būdą, o caro įsakymu, 1861 metais Rusijos imperijoje įvykdytas baudžiavos panaikinimas sukūrė savotišką „ekonominės kryžkelės“ situaciją, kurioje vieni dvarai liko įstrigę, senojoje „barokinėje tikrovėje“ ir pamažu nyko, o kiti persiorientavo į kapitalistinę ekonomiką bei gyvenimo būdą. Tokiuose dvaruose paprastai buvo kuriamos pramonės įmonės, kuriose dirbdavę ir žaliavas tiekdavę apylinkių valstiečiai, o gaminių realizavimui naudota miestelių infrastruktūra. Jų tarpe bene įdomiausia buvo Kavoliškio dvaro (dab. Rokiškio r. sav.) veikusi saldumynų manufaktūra.
Kavoliškio dvaras nuo XVII a. iki pat 1940 metų priklausė Komorowskių giminei. Saldumynų manufaktūros įkūrėja, vokiečių kilmės bajoraitė Eliza Irena Römer ištekėjo už Zygmunto Leopoldo Petro Komorowskio apie 1891 m. Naujasis verslas buvo kuriamas atsižvelgiant į to meto dvarų kasdieninį gyvenimą, ir poreikius, glaudžiai susijusius su angliškosios arbatos gėrimo mados plitimu. Juk ten, kur geriama arbata – yra reikalingi ir saldumynai. Taigi, XIX amžiaus Lietuvoje išpopuliarėję angliško stiliaus arbatėlės sukūrė paklausą ir specifiniams kepiniams – angliškiems biscuits, kurie Lietuvoje taip ir vadinti „teabicuits“.
Ponios Elizos Irenos saldumynų manufaktūra net šiais laikais stebintų asortimentu, gamybos apimtimis, apyvarta, reklamos ir gaminių platinimo strategijomis. Kavoliškyje pagamintais saldumynais buvo prekiaujama visoje Europinės Rusijos imperijos dalyje bei Kaukaze. Didžiuosiuose regiono miestuose - Peterburge, Rygoje, Liepojoje ir Vilniuje jų buvo galima įsigyti vaisių ir „kolonijinių prekių“ krautuvėse. Kitas vietoves jie pasiekdavę siuntiniais, geležinkeliu.
Įvairiais manufaktūros gyvavimo laikotarpiais joje buvo gaminama: 32 rūšių sveriami meduoliai (karališki, su vaisiais, Liubeko, angliški, „Bombesimperiales“, Niurnbergo, Karsbado, diplomatų, Torūnės, anyžiniai, šokoladiniai, mėtiniai ir kt.), 7 rūšių meduoliai plytelėmis (kieti ir minkšti), minkštos ir kietos karamelės, marmeladai (obuolių, kriaušių), spurgos, grietininiai sūreliai, Kamambero ir Edamo rūšių sūriai.
Vieni įdomiausių Ponios Elizos Irenos gaminių buvo 12 rūšių grietininiai saldainiai „Délices“: grynos grietinėlės („crème pure“), o taip pat su šokoladu, kava, romu, avietėmis, ananasais, braškėmis, žemuogėmis ir 4 rūšių angliški arbatos sausainiai (Albertas, mimoza, koketės, pusmėnuliai). Grietininių saldainių pavadinime, panaudojant prancūzų kalbos žodžių žaismą, įamžintas manufaktūros savininkės vardas („Délices“ – d’Elise), o angliškieji arbatos sausainiai ženklina angliškosios Viktorijos epochos atgarsius Lietuvoje. Juk arbatos sausainiai „Albertas“ buvo pavadinti Anglijos karalienės Viktorijos vyro princo Albert garbei.
Receptas
300 g cukraus, 240 g gerai susmulkintų migdolų, 180 g kvietinių miltų, 12 kiaušinių trynių, 14 kiaušinių baltymų, 60 g susmulkintų apelsinų žievelių cukatų, arbatinio šaukštelio cinamono miltelių, 1⁄2 arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių, trupučio tarkuotos citrinos žievelės.
Gerai sumaišykite cukrų, migdolus, trynius bei du baltymus ir palaikykite dvidešimt minučių; tada įdėkite likusius 12 baltymų ir gerai išplakite viską, įdėdami miltus, karameliuotas apelsinų žieveles ir prieskonius; tada formuokite sausainukus, dėliokite juos į sviestu pateptą ar miltais pabarstytą skardą ir kepkite juos krosnyje. Kitas būdas yra visą tešlos gabalą kepti krosnyje, atitinkamo dydžio inde, o kai atvės – supjaustyti jį plonais sausainukais.