Dmitrijus Lavrinenko buvo tipinis sovietinės viduriniosios klasės atstovas, kaip netikroviškai terminas „vidurinioji klasė“ beskambėtų, ypač ankstyvajame sovietinės valstybės gyvavimo kontekste. Tėvas, I-ojo pasaulinio karo veteranas, žuvo kovose su baltagvardiečiais, o mama, paskubėjusi įstoti į Komunistų partiją, tapo savo kaimo „bendrijos“ („selhozsovieto“) pirmininke. Dmitrijus buvo žingeidus vaikas, todėl baigęs pagrindinę „valstietiško jaunimo mokyklą“, studijavo mokytojų kursuose. O paskui pradėjo mokytojauti kaime, kurio pirmininke buvo jo mama.
Literatūra rusų kalba lūžta nuo prisiminimų, koks Dmitrijus buvo puikus mokytojas ir kaip kaimo merginos ėjo iš proto dėl protingo bei išvaizdaus pedagogo. Sunku pasakyti, kas nutiko vėliau, bet po kelių metų Dmitrijus savanoriu užsirašė į Raudonąją armiją. Kiek patarnavęs kavalerijos dalinyje, baigė Uljanovsko tankų mokyklą, kurioje pagarsėjo taiklumu šaudant įvairios technikos pabūklais ir kulkosvaidžiais. Kai „tarybinei tėvynei iškilo pavojus“, Dmitrijus, tapęs tankų skyriaus vadu, įsiveržė į buržuazinę Lenkiją.
