Antrojo pasaulinio vokiečių asai: priešų tankus gliaudė kaip riešutus

Pirmajame tekste užsiminiau apie „buhalterius“ – tankistus ramiai ir šaltakraujiškai paskaičiuojančius sviedinių trajektorijas, įvertinančius balistinius ir techninius savo mašinų iššūkius ir tuo savo šaltakraujiškumu į neviltį variusius priešininką.
Villers-Bocage miestelis po mūšio
Villers-Bocage miestelis po mūšio / Wikimedia nuotr.

Tiksliai, po kruopelytę, kaip vaistininkas – visomis prasmėmis šis apibūdinimas tiko ir Otto Cariusui, 1922-aisiais gimusiam vaikinui, kuris tiesiai po vidurinės mokyklos nukeliavo į armijos verbavimo punktą...

Ir buvo net du kartus iš ten išvarytas dėl savo lieso kūno sudėjimo. Vargu ar jaunasis Otto pradėjo daugiau valgyti, tačiau trečiasis kartas nemelavo, vaikinas pateko į pėstininkų dalinį. Nepaisydamas tėvo nuomonės, kuris tankus vadino „mirtinais metalo spąstais“, jaunuolis pasiekia to ko norėjo – tarnauti tankų dalinyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų