 |
| Davidas Volfsonas gimė Darbėnuose. |
Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo, įsikūrusio Plungėje ir besirūpinančio įamžinti garsių litvakų atminimą, direktorius Eugenijus Bunka sakė, jog D.Volfsoną norima pagerbti ir jo gimtinėje: taip lietuviai parodytų ne tik pagarbą savo kraštiečiui, tapusiam iškilia pasauline asmenybe, miestelis būtų patrauklesnis ir turistams.
Davidas Volfsonas (1856–1914) – vienas žymiausių sionizmo veikėjų litvakų. Tuo metu, kai jis gimė, Darbėnų miestelyje gyveno 300 žydų, jis tapo artimiausiu Teodoro Herclio bendražygiu ir draugu, o po jo mirties – Pasaulinės sionistų organizacijos prezidentu (1905–1911).
Dar T.Hercliui gyvam esant D.Volfsonas įamžino savo vardą pasiūlęs sionistinio sąjūdžio vėliavą sukurti pagal taleso – religinio apsiautalo – spalvas: mėlyną ir baltą; ši vėliava nuo 1948 m. yra valstybinė Izraelio vėliava. 1908 m. Volfsonas atvyko į Peterburgą, kur sėkmingai vedė derybas su Rusijos premjeru P.Stolypinu. Grįždamas jis T.Herclio pavyzdžiu apsilankė Vilniuje. Volfsonas mirė 1914 m., o 1952 m. jo palaikai perkelti į Jeruzalę ir palaidoti greta Teodoro Herclio kapo.
D.Volfsonas įamžino savo vardą pasiūlęs sionistinio sąjūdžio vėliavą sukurti pagal taleso – religinio apsiautalo – spalvas: mėlyną ir baltą; ši vėliava nuo 1948 m. yra Izraelio vėliava.
„Būtų idealu atsekti namo, kuriame 1856 m. gimė D.Volfsonas, vietą. Bet jei tas namas per gaisrus, kelissyk siaubusius miestelį, neišliko, atminimo lentą galima būtų pritvirtinti prie kurio nors kito pastato, dar tebestovinčio buvusiame žydų kvartale. Manau, jog bent prisiminimų apie šią istorinę asmenybę turėtų būti išlikę, nes Darbėnuose tuo metu gyveno apie 300 žydų“, – įsitikinęs E.Bunka.
Anot jo, atminimo lenta būtų pagaminta Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva: dailininkas K.Šiaulytis sukūrė akmens plokštėje tinkamą iškalti D.Volfsono portretą, o šalia būtų užrašas, skelbiantis, kad Darbėnuose gimė pasaulio sionistų judėjimo prezidentas, sukūręs Izraelio vėliavą, sugalvojęs pinigams pavadinimą, įkūręs Žydų universiteto biblioteką.
Lentos pagaminimo išlaidomis pasirūpintų pats fondas, o Kretingos rajono savivaldybės prašoma tik surasti tam tinkamą pastatą ir pasirūpinti atidengimo ceremonija.
Su šiuo viešu raštu supažindinus Kretingos rajono tarybą, rajono politikų nuomonės dėl D.Volfsono atminimo įamžinimo išsiskyrė. „Tačiau priėmėme sprendimą, kad apie šį J.Bunkos fondo prašymą turi išgirsti Darbėnų bendruomenė. Ketiname išsiųsti paklausimą ir Užsienio reikalų ministerijai“, – teigė J.Mažeika.
