Ertenio (Amerikos) ežeras, nors ir galutinai nusausintas, tačiau jo krantai ir salos praeityje buvo tankiai apgyvendinti.
Kaip praneša Žemaitijos nacionalinis parkas, pirmieji archeologiniai radiniai menantys vėlyvojo ledynmečio laikus, čia rasti XX a. viduryje atliekant melioracijos darbus.
1973 m. ir 1981-1982 m. čia vykdyti ir pirmieji archeologiniai kasinėjimai, atskleidę apie šiose vietose akmens amžiuje gyvenusius medžiotojus ir žvejus, bei leidę identifikuoti priešistorinę gyvenvietę Šarnelėje.
2023 m. tyrimus čia nuspręsta atnaujinti, siekiant suprasti apie akmens amžiaus žmonių gyvenseną ir veiklas ežero krantuose. Tyrimų rezultatai davė vaisių, kurių dėka 2024 m. rugpjūtį tyrimai buvo tęsiami.
Kaip ir praėjusiais metais tyrimus iniciavo ir vykdė Klaipėdos universiteto ir Vilniaus dailės akademijos mokslininkai, sutraukę būrį jaunųjų specialistų į pagalbą.
Per beveik dvi savaites trukusius kasinėjimus Šarnelės senovės gyvenvietės zonoje buvo detaliai ištirtas 16 kvadratinių metrų dydžio plotas. Tyrimai buvo atliekami šlapynės vietoje, t.y. buvusio ežero vietoje, kur per tūkstančius metų čia susiformavo ežerinės nuosėdos – sapropelis. Jame ir nusėdo visi archeologiniai radiniai. Daugiausiai surasta gyvūnų kaulų, priklausiusių sausumos žinduoliams, paukščiams ir žuvims.
Be jų surasta iš akmens pagamintų dirbinių – titnaginių peilių, akmeninis kirvelis, tinklų pasvarų.
Iš kaulų gaminti medžioklės įrankiai, surastas vienas strėlės antgalis su išlikusiu ornamentu. Kitas dirbinys ypatingai retas Lietuvoje – tai kaulinio ietigalio su grioveliu šone titnago ašmenėliams fragmentas.
Kaip nurodo parko direkcija, tkėtina, kad šiais metais rasti radiniai datuojami tarp VII–III tūkstantmečiu prieš Kristų.
Visas archeologinis sluoksnis šiais metais buvo plaunamas per smulkų sietą, todėl surinkti net ir smulkiausi žuvų kauliukai. Visa archeologinė medžiaga jau ruošiama perdavimui į atitinkamas laboratorijas, todėl greitu metu bus galima papasakoti daug daugiau apie čia gyvenusias akmens amžiaus bendruomenes.
