Prieš Velykas atlikus kasinėjimus paaiškėjo, kad tai – akmens amžiaus laikotarpio žmogaus palaikai. Kaulų amžius gali siekti 4-6 tūkstančius metų. Akmens amžiaus palaidojimai nėra dažnas radinys pasaulyje, o Lietuvoje jie itin reti.
Šis radinys Biržuose yra ypatingai svarbus, nes tai yra pirmasis neolito laikotarpio palaidojimas Šiaurės Rytų Lietuvoje. Neolito pradžioje žmonės vis dar buvo klajokliai, todėl surasti to laikotarpio gyvenvietes ir ypač palaidojimus yra sudėtinga. Daugiausia akmens amžiaus radinių, aptiktų Biržų regione, yra atsitiktiniai.
Tyrimams vadovauja archeologas Karolis Duderis. .
Tyrimams vadovauja archeologas, Biržų muziejininkas, Vilniaus universiteto archeologijos magistrantas Karolis Duderis. .
Atliekant detaliuosius tyrimus ištirtas 80 kvadratinių metrų plotas, o atradus neolito kapą bei pavienius kaulus, Biržuose planuojama ištirti dar 500 kvardratinių metrų plotą.
Archeologai tikisi rasti daugiau panašaus laikotarpio radinių.
Palaidojimas rastas Apaščios upės santakoje su Širvėnos ežeru, tačiau šis ežeras buvo dirbtinai suformuotas XVI amžiuje. Kai buvo palaidotas mirusysis, vietoje ežero tekėjo dar viena upė, o teritorija buvo pelkėta. Mirusysis buvo palaidotas ant kalvelės, kuri nebuvo apsemiama.
Žmogus palaidotas gemalo pozoje (miego, plaštakos padėtos po galva. Ši poza yra įprasta akmens amžiaus laidosenai.
Archeologams pavyko surinkti didžiąją dalį kaukolės fragmentų ir dantis. Dantų tyrimai gali suteikti daug informacijos apie žmogaus sveikatą, mitybą bei amžių.
Kapas rastas 50-80 cm gylyje, molio įžemyje. Pakasus dar kelis centimetrus giliau, pasiekiamas gruntinis vanduo. Molio ir drėgmės apsupti kaulai yra puikiai išsilaikę, išlikę net smulkiausi pirštų kauliukai, kurie dažniausiai suyra pirmieji.
Kape rastos įkapės yra tipinės akmens amžiaus palaidojimams – titnaginis peiliukas ir kirvelis, taip pat kaulinis adiklis tinklams megzti ir šerno iltis – amuletas. Sprendžiant iš kaulinio adiklio, greičiausiai tai moters palaikai, tačiau tiksliai lytį bus galima sužinoti specialistams atlikus kaulų apžiūrą.
Kaulų mėginys įšsiųstas į Poznanės laboratoriją (Lenkija), kurioje bus atliekami radioaktyviosios anglies tyrimai. Sprendžiant iš įkapių kaulų amžius gali siekti 4000-6000 metų.
Teismo medicinos ekspertų ištirti paviršiuje išsibarstę pavieniai kaulai yra dviejų skirtingų asmenų, tikimasi rasti daugiau palaidojimų.
Pasak K.Duderio, remiantis Biržų miestą tyrinėjusio urbanisto Algimanto Miškinio darbais, Biržuose galimos dvi priešistorinių gyvenviečių vietos.
Pasak K.Duderio, remiantis Biržų miestą tyrinėjusio urbanisto Algimanto Miškinio darbais, Biržuose galimos dvi priešistorinių gyvenviečių vietos. Pirmoji galėjo būti Agluonos ir Apaščios upių santakoje (dabartinio Širvėnos ežero viduryje). Antroji – Biržų senamiestis. Pavienių neolito bei žalvario amžiaus radinių yra pasitaikę ir Biržų piliavietėje.
Radybų buvo ir pernai
Šis neolito laikotarpio kapas nėra vienintelis radinys, aptiktas tiesiant dviračių taką. Dar 2013 metų liepą atliekant žvalgomuosius tyrimus, buvo atrasti XIX-XX a. pastatų pamatai, pavienės keramikos šukės, bei XVI a. moneta.
Radiniai buvo ištyrinėti ir užkonservuoti juos vėl užkasant. Kad rasti pamatai būtų apsaugoti, o jų vieta žinoma, buvo padarytos projekto korekcijos. Buvo nuspręsta pakelti tako išilginį profilį ir, vadovaujantis radinius įvertinusių Kultūros paveldo departamento atstovų rekomendacijomis, klojant trinkeles, senųjų pamatų vietas paženklinti kitos spalvos – juodomis – trinkelėmis, kad ateityje, esant lėšų, būtų galima šiuos radinius ištirti plačiau.
Naujasis 2 kilometrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas, kurio zonoje aptikti svarbūs archeologiniai radiniai, tiesiamas šalia svarbiausių Biržų miesto kultūros paveldo objektų: Biržų pilies komplekso, Astravo dvaro sodybos, katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir Evangelikų reformatų bažnyčios.
