Už humaniškumą
Prieš šimtą metų Osmanų imperijos vykdytas Armėnų genocidas pareikalavo daugiau nei pusantro milijono armėnų gyvybių, o dar pusę milijono jų privertė palikti namus ir ieškoti prieglobsčio svetur.
„Keli milijonai žmonių buvo persekioti ir žudyti vien už tai, kad jie buvo armėnai. Kelis dešimtmečius nuo šio nusikaltimo vykdymo pradžios – 1915-ųjų – jis net neturėjo pavadinimo. Tik 1943 metais teisininkas Raphaelis Lemkinas nagrinėjęs būtent nusikaltimus prieš armėnų tautą ir sukūrė genocido sąvoką“, – priminė renginyje dalyvavęs Armėnijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pavaduotojas ir Tarpparlamentinių ryšių su Baltijos valstybėmis grupės pirmininkas Eduardas Šarmazanovas.
Keli milijonai žmonių buvo persekioti ir žudyti vien už tai, kad jie yra armėnai, – Eduardas Šarmazanovas.
100-ųjų Armėnų genocido metinių minėjime E.Šarmazanovas pabrėžė, kad svarbu siekti, jog visas pasaulis šiandien pripažintų ir pasmerktų šį ir kitus panašaus pobūdžio brutalius nusikaltimus prieš žmoniją. „Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šie minėjimai nėra skirti smerkti Turkijoje gyvenančių žmonių. Susirinkome čia ne pasisakyti prieš ką nors, o pasisakyti už humaniškumą. Taip pat naudodamasis proga noriu padėkoti ir Lietuvai už tai, kad pripažino ir pasmerkė Armėnų genocidą jau prie dešimt metų“, – kalbėjo jis.
Siekis nekartoti klaidų
Armėnų genocido šimtmečio minėjime dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Seimo narė ir Draugystės su Kalnų Karabachu parlamentinės grupės pirmininkė Dalia Kuodytė, kuri ne tik išreiškė solidarumą su armėnų tauta, bet ir atkreipė dėmesį, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai nusikaltimų prieš žmoniją klausimas tampa vis aktualesnis.
„Balandžio 24 dieną ne tik armėnai, bet ir daugelis pasaulio žmonių dar kartą apverks tuos baisius prieš šimtmetį vykdytus veiksmus. Buvo išžudyti milijonai žmonių, buvo siekta nušluoti juos nuo žemės paviršiaus, ne tik juos, bet ir visą kultūrą, jos paminklus. Lietuviai taip pat savo kailiu yra patyrę panašaus pobūdžio nusikaltimus prieš žmoniją, lietuvių trėmimas į Sibirą turi su tuo panašumų. Manau, svarbu ne tik pagerbti ir prisiminti nukentėjusiuosius, bet ir priminti pasauliui, kas buvo, kad tokių klaidų nekartotume. O esant dabartinei geopolitinei situacijai imu galvoti, kad priminti reikia vis labiau“, – kalbėjo D.Kuodytė.
Manau, svarbu ne tik pagerbti ir prisiminti nukentėjusius, bet ir priminti pasauliui, kas buvo, kad tokių klaidų nekartotume. O esant dabartinei geopolitinei situacijai imu galvoti, kad priminti reikia vis labiau, – tikino D.Kuodytė.
E.Šarmazanovas nuogąstavo, kad Armėnų genocidas yra kone vienintelis toks brutalus XIX a. nusikaltimas prieš žmoniją, kurio nepripažįsta jo vykdytojai. „Demokratinėse valstybėse vadovaujamasi tuo, kad nusikaltėlis turi atsakyti už padarytą nusikaltimą. Turkija taip pat turi tai pripažinti, ir tai padaryti visų - ir savo - labui. Tam, kad nei mūsų, nei kieno nors kito vaikai tokių žiaurių nusikaltimų nematytų“, – teigė J. E. Ara Aivazianas, pridurdamas, kad belieka tikėtis, jog žmonija jau pasimokė iš minėtų klaidų.
Armėnų genocidu vadinami Osmanų imperijos per Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo įvykdyti nusikaltimai prieš armėnų tautą. Nuolatinis Žmogaus Teisių Teismas Armėnų genocidą oficialiai pripažino 1984-aisiais, Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) tai padarė po metų, Europos Parlamentas – 1987-aisiais. Šiuo metu Armėnų genocidą pripažįsta ir smerkia 22 pasaulio šalys, prie kurių Lietuva prisijungė 2005-aisiais.
Renginyje taip pat buvo atidaryta paroda „Armėnų genocidas pirmuosiuose pasaulio spaudos puslapiuose“.
