Lenktynininkas Benediktas Vanagas 2013-aisiais vykdamas į Dakaro ralį Pietų Amerikoje tarp svarbiausių daiktų įsidėjo ir Lietuvos valstybės istorinę vėliavą. Vyčio simbolis atsidaro ir ant lenktynininko automobilio.
Nuo to laiko B.Vanagą Vytis Pietų Amerikoje lydi kiekvienais metais, o didžiulį raitelį ant sportininko automobilio atpažįsta ne tik žiniasklaida, bet ir vietiniai gyventojai.
„Buvo toks keistas nutikimas, kai Kordobos mieste Argentinoje piko metu stovėdami kamštyje pamatėme automobilį iš Bolivijos. Jis buvo papuoštas įvairia Dakaro atributika ir didžiuliu Vyčiu garbingiausioje vietoje“, – išplatintame pranešime žiniasklaidai teigia lenktynininkas.
Skaičiuoja šimtmečius
Vyčio simbolio ištakos randamos jau XI–XII amžiuje. Tai patvirtina kapinyne Plungės rajone rastas žalvarinis, raitelį simbolizuojantis pakabukas.
Tai pats stipriausias simbolis, kuriame užkoduota Lietuvos istorija nuo senų laikų iki šių dienų.
Oficialiai Vyčio vėliavos istorija siejama su 1410 metais vykusiu Žalgirio mūšiu. Tuomet Vytautas į mūšį atvedė 40 pulkų, o 30 jų naudojo raudonas vėliavas, ant kurių buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, jojantis ant balto, kartais juodo ar obuolmušio žirgo.
„Ši vėliava yra mūsų heraldinis ir istorinis pamatas, kuris sujungia senąją Lietuvą su naująja Lietuva. Tai jungiamoji grandis, kurioje užkoduota ir pagonybė, ir krikščionybė, mūsų valdovai ir karaliai. Tai pats stipriausias simbolis, kuriame užkoduota Lietuvos istorija nuo senų laikų iki šių dienų“, – apie Vyčio vėliavą pasakoja istorikas ir teisininkas Deivydas Rimkevičius.
Papildo viena kitą
Dar 1905-aisiais Jonas Basanavičius siūlė Vyčio vėliavą padaryti nacionaline. Jai kabant Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16-ąją pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.
Tuo pat metu buvo įteisinta nacionalinė trispalvė, o Vyčio vėliava XX a. pirmojoje pusėje viešajame gyvenime buvo naudojama rečiau. Ji nuolat plevėsavo prie Prezidentūros, būdavo iškeliama prie Karo muziejaus Kaune.
Jokiu būdu negalima šių dviejų vėliavų atskirti, o lyginti jas būtų neetiška.
Į Lietuvos valstybės vėliavos įstatymą ji buvo įrašyta tik 2004-aisiais, kaip Lietuvos valstybės istorinė vėliava.
„Jokiu būdu negalima šių dviejų vėliavų atskirti, o lyginti jas būtų neetiška. Tai lyg vienos rankos pirštai, į kurį bepjautum – vis tiek skauda. Tai yra visuma, mūsų nueitas istorinis kelias. Jos papildo viena kitą“, – tikina D.Rimkevičius.
Garbingoje vietoje
Vyčio vėliava šiuo metu nuolat plevėsuoja ant Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Įvairių valstybinių švenčių metu ji iškeliama ir prie Seimo rūmų, Prezidento rezidencijos, Signatarų namų, Vyriausybės ir Konstitucinio teismo.
Didžiausia Vyčio vėliava šiuo metu plevena Lukiškių aikštėje Vilniuje. Vyčio vėliavos puošia „Nacionalinės ekspedicijos“ laivus, jomis apsiginkluoja sporto fanai, Vyčio vardu vadinamos kelios profesionalios sporto komandos. Visa tai – garbės reikalas, apie kurį kalba ir įstatymai.
Juose numatyta, kad vėliava turi būti keliama garbingiausioje vietoje, pavyzdžiui, ant stiebo, įrengto prie pastato fasadą. Taip pat laivuose, posėdžių salėse, darbo kabinetuose, aikštėse, oficialių ceremonijų vietose. Numatoma, kad mažesni vėliavų variantai gali būti tvirtinami ir prie automobilio.
Įvyko Vyčio atgimimas ne tik mano širdyje, regis, tuomet ir žmonės pradėjo šį simbolį atrasti iš naujo, nes ilgą laiką jis buvo nepelnytai primirštas.
Vyčio vėliavą įsigyti galima internetinėse parduotuvėse, taip pat suvenyrų, atributikos prekybos vietose. Priklausomai nuo jos dydžio ir kokybės, Vyčio vėliavos kaina svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties eurų.
„Vyčio simbolis man visada imponavo, nors, turiu pripažinti, kad pirmojo Dakaro metu suvokimo, ką iš tiesų reiškia Vytis, nelabai turėjome. Pirmojo Dakaro ralio metu susidūrėme su didžiuliais iššūkiais, nuo tada visai kitaip pradėjau matyti Vytį.
Įvyko Vyčio atgimimas ne tik mano širdyje, regis, tuomet ir žmonės pradėjo šį simbolį atrasti iš naujo, nes ilgą laiką jis buvo nepelnytai primirštas“, – įsitikinęs lenktynininkas B.Vanagas.
