Atominę bombą, numestą ant Hirošimos, tuometis Japonijos imperatorius Hirohito pavadino „naujausia ir žiauriausia bomba“. Dar po trijų dienų atominė bomba buvo numesta ant kito šalies miesto Nagasakio, kuriame žuvo 40 tūkst. gyventojų.
Iš JAV bombonešio paleistas „Mažylis“ ant centrinės Hirošimos dalies krito 43 sekundes. Nors pagrindiniu bombos taikiniu buvo strategiškai svarbus tiltas, tačiau dėl šoninio vėjo bomba nukrito ant vienos miesto chirurgijos klinikos. Bombos sprogimas sunaikino beveik 13 kvadratinių kilometrų miesto teritorijos.
Praėjus dešimtmečiui po atominės bombos numetimo, Hirošimos gyventojai pajuto pašalinius radiacijos padarinius.
Sprogimą matę žmonės teigė, kad miestą tuo metu apgaubė spindintis blyksnis, po kurio pasigirdo kurtinantis sprogimas.
Apie 30 proc. miesto gyventojų – 80 tūkstančių, iš kurių apie 20 tūkst. buvo kareiviai, žuvo vietoje nuo sprogimo kilusio itin stipraus gaisro.
Praėjus valandai po sprogimo griuvėsiai vis dar liepsnojo visame mieste. Per atominės bombos sprogimą žuvo 90 proc. miesto gydytojų ir 93 proc. slaugytojų. Beveik visos ligoninės buvo sulygintos su žeme.
Iš karto po atakos miesto karinio dalinio štabe dirbusi studentė, naudodama specialų telefoną, pranešė: „Hirošimą atakavo naujos rušies bomba. Miestas yra beveik visiškai sunaikintas“.
Net praėjus dešimtmečiui po atominės bombos numetimo, Hirošimos gyventojai juto pašalinius radiacijos padarinius.
1956 m. buvo užfiksuotas itin didelis vėžinių susirgimų padaugėjimas. Hirošimoje ir Nagasakyje buvo pradėti rinkti duomenys, įrodantys radiacijos ir vėžio sąsają.
Dėl radiacijos šiuose Japonijos miestuose itin padaugėjo leukemijos atvejų. Jų skaičius ypač išaugo praėjus šešiems metams nuo atominės bombos numetimo.
Japonijos gydytojų epidemiologų atlikto tyrimo duomenimis, nuo 1950 m. iki 2000 m. apie 46 proc. mirčių nuo leukemijos ir 11 proc. nuo kitų vėžio formų atvejų buvo aptikti pas tuos žmones, kurie išgyveno ant miestų numetus atomines bombas.
