„Per TV juristai pranešė, kad CCCP niekada nebuvo žlugus. Mes, buvusios CCCP valstybės, esame jos sudėtyje?“ – tokį klausimą kelia viena socialinio tinko „Facebook“ vartotoja ir kartu dalijasi žinių laidą primenančiu vaizdo įrašu.
Jame laidos vedėjas postringauja, neva po SSRS griūties iš okupacijos išsilaisvinusios valstybės yra neteisėtos.
„Teisiškai Sovietų Sąjunga tebegyvuoja, ji niekur nedingo. Vis dar tebegalioja sovietų įstatymai ir pasai. Normatyviniai aktai ir net valstybių sienos niekur nedingo. Taigi, teoriškai mes vis dar gyvename vieningoje šalyje, kurios sostinė – Maskva“, – tvirtina vaizdo įraše kalbantis vyras.
Tai – Igoris Prokopenko laidos „Labiausiai šokiruojančios hipotezės“ vedėjas.
Ši laida rodoma Rusijos televizijos kanalu „RenTv“, kuris jau senokai pagarsėjęs sąmokslo teorijų, melagienų ir absurdiškų teiginių skleidimu.
I.Prokopenko taip pat yra šio televizijos kanalo generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Keistoka sąmokslo teorija
Teiginiai, kad SSRS tebegyvuoja, atsirado Rusijoje. Šios sąmokslo teorijos šalininkai, save laikantys SSRS piliečiais, aiškina, kad šiuolaikinė Rusijos Federacija nėra valstybė, o privati įmonė, Sovietų Sąjunga niekada nežlugo, o tikroji tiesa slepiama nuo žmonių.
Pasak „SSRS piliečių“, byrant Sovietų Sąjungai jiems nebuvo pasiūlyta pakeisti pilietybę iš SSRS į Rusijos, dėl šios priežasties jie negali būti laikomi Rusijos piliečiais.
Rusijoje šis judėjimas turi apie 150 tūkst. sekėjų.
Jie kelia nemažai galvos skausmo valstybės institucijoms, nuolat reikalaudami pripažinti juos SSRS piliečiais, įtraukti Sovietų Sąjungą į oficialius dokumentus – pasą, draudimo polisus, net teismo nutartis.
„SSRS piliečiai“ neretai atsisako mokėti mokesčius, negrąžina pasiimtų kreditų, o kai bylos patenka pas antstolius, aiškina šiems, kad nemokės skolų neegzistuojančiai valstybei.
Sąmokslo teorijos apie tebegyvuojančią Sovietų Sąjungą pradininkas – Rusijos odontologas Sergejus Taraskinas. 2010 metais jis įklimpo į skolas ir buvo paduotas į teismą.
Spaudžiamas įsipareigojimų, jis sugalvojo teismo posėdžio metu pareikšti, kad jis „laikinai vykdo SSRS prezidento pareigas“.
S.Taraskino teigimu, niekas nenorėjo užimti šio posto, tad jis nusprendė imtis atsakomybės.
Pasak S.Taraskino, tokiu būdu jis informavo valdžią, kad nepripažįsta Rusijos Federacijos egzistavimo, o kartu ir savo įsiskolinimų valstybei.
Teritorinės pretenzijos nepagrįstos
Tarptautinė bendruomenė ir Lietuvos Respublika tariamą „įstojimą“ į SSRS, įvykusį akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos normas, vertina kaip okupaciją, o tai reiškia, kad de jure Lietuvos valstybingumas nenustojo egzistavęs nuo 1918 metų, todėl suverenitetui atkurti nereikėjo jokių specialių teisinių procedūrų ar SSRS leidimo.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbiama, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai reikšdami „Tautos valią nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“
Panašios pozicijos nuo pat pradžių ir iki pat Baltijos šalių okupacijos pabaigos laikėsi JAV valdžia. Tai įtvirtinta 1940 metų liepos 23 dienos Sumnerio Welles'o deklaracijoje, Vašingtone visą Šaltąjį karą toliau veikė Lietuvos ambasada. Lietuvos valstybingumo tęstinumą pripažino ir kitos Vakarų šalys.
1978 metų Lietuvos TSR Konstitucijos 97 straipsnis skelbė, kad „Aukščiausiasis Lietuvos TSR valstybinės valdžios organas yra Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba turi teisę spręsti visus klausimus, TSRS Konstitucijos ir šios Konstitucijos priskirtus Lietuvos TSR kompetencijai.“
Lietuva nepriklausomybės atkūrimą paskelbė 1990 m. kovo 11-ąją.
Sovietų Sąjunga Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 6 dieną, po to, kai žlugo prosovietinis pučas prieš tuometį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą.
Sovietų Sąjunga nebuvo pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.
Anksčiau Lietuvos nepriklausomybę jau buvo pripažinusios daugiau nei 50 šalių.
Keistoki ekspertai, abejotini argumentai
Apie tai, kad Sovietų Sąjunga teisiškai vis dar tebegyvuoja, „Facebook“ tinkle platinamame vaizdo įraše kalba ir teisininku prisistatantis tinklaraštininkas Jevgenijus Pupyrinas.
Dar vyras save vadina orakulu, pasaulio santvarkos ekspertu. Tarp jo skleidžiamų pseudoteisinių sąmokslo teorijų gana dažnai girdisi pareiškimai apie suverenus.
Šios sąmokslo teorijos sekėjai vadovaujasi per COVID-19 pandemiją išpopuliarėjusio valstybės teisėtumą neigiančio „suverenų“ judėjimo antivalstybine ekstremistine ideologija, nepripažįstančia valstybės institucijų sprendimų.
„Suverenais“ pasiskelbę asmenys tiki, kad jiems negalioja valstybių įvesti apribojimai, įstatymai, prievolės mokėti mokesčius, baudas, net padengti gautas paskolas.
Plačiau apie šį judėjimą galite paskaityti čia: VSD: valstybės teisėtumą neigiančių asmenų judėjimas turi šalininkų ir Lietuvoje.
Vaizdo įraše J.Pupyrinas teigia, kad referendumas, kurio metu žmonės nubalsavo už Sovietų Sąjungos išsaugojimą, lemia tai, kad teisiškai toks teritorinis ir valstybinis darinys tebeegzistuoja.
Iš teisų toks referendumas įvyko, tačiau jis labiau priminė farsą.
1991-ųjų kovo mėnesį SSRS teritorijoje įvyko formalus referendumas dėl SSRS išsaugojimo.
Sovietų valdžiai tuomet nepavyko palenkti į savo pusę kai kurių respublikų vadovybės ir referendumas, kurio metu 77 proc. balsavusiųjų pasisakė už SSRS išsaugojimą, įvyko tik 9 iš 15 sąjungos teritorinių vienetų.
Lietuva, kaip ir Latvija ar Estija, atsisakė dalyvauti šiame farse.
Maža to, Baltijos šalys ir Armėnija jau 1990-aisiais buvo oficialiai paskelbusios apie išstojimą iš Sovietų Sąjungos.
Tokią teisę numatė ir SSRS įstatymai.
Atsiskyrimo galimybę numatė net sovietai
Visose sovietinėse konstitucijose, įskaitant „stalininę“ 1936 metų ir „išsivysčiusio socializmo“ arba „Brežnevo laikų“, priimtą 1978 metais, buvo numatyta kiekvienos sovietinės respublikos teisė laisvai atsiskirti nuo SSRS.
1936 metų SSRS Konstitucijoje tą numatė 17 straipsnis, o 1978 metų – 72 straipsnis.
Nors buvo numatyta atsiskyrimo galimybė, tačiau tikslaus reglamento, kaip turėtų atrodyti atsiskyrimo procesas, nebuvo.
Vadinasi, vienintelė teisinė bazė, kuria būtų galima remtis šiuo atveju, buvo dvi konstitucijos – 1978 metų SSRS ir Lietuvos TSR Konstitucija su 1989–1990 metų pataisomis.
SSRS Konstitucijos 72 straipsnis skelbė: „Kiekviena sąjunginė respublika pasilieka teisę laisvai atsiskirti nuo SSRS.“
Čia aiškiai apibrėžtas subjektas, kuriam suteikta atitinkama teisė – sąjunginė respublika.
Konstitucijoje nenumatyta, kad sąjunginė respublika, priimdama sprendimą išstoti, turėtų jį kaip nors derinti su Sovietų Sąjungos valdžia, gauti leidimą, laikytis specialių įstatymų, rengti referendumą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.